Gegužės 10–11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks jau antroji automobilininkų paroda „Auto Bazar 2019“. Pernai debiutavęs renginys sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo bei palankių atsiliepimų, tad 2019-iesiems ruošiama gausesnė programa: parodos lankytojai galės išbandyti dar daugiau naujų automobilių, apžiūrėti įspūdingą istorinę, sportinę ir modifikuotą techniką, įvertinti įvairias naudingas transporto paslaugas.
„Lietuva – automobilininkų kraštas, vairuotojų yra pusantro milijono. „Auto Bazar“ yra didžiausias automobilių kultūros renginys Lietuvoje, kuriame norimos veiklos ras kiekvienas. Vieniems aktualūs nauji automobiliai, lizingo ar draudimo paslaugos, kiti tenori paspoksoti į sportinius, istorinius ar modifikuotus modelius. Šiemet daug dėmesio skirsime ir šeimoms – kiekvienas narys, net ir pats mažiausias, ras įdomios veiklos“, – teigia vienas iš renginio organizatorių, žurnalistas Valdas Valiukevičius.
Penkios ekspozicijos – skirtingiems skoniams
Šiemetinė „Auto Bazar“ paroda bus suskirstyta į penkias dalis. Kaip ir 2018 m., parodos žiūrovai galės apžiūrėti greitus sportinius, kasdien brangstančius istorinius, įspūdingai modifikuotus automobilius ir modernius naujus modelius. Šiemet prie šių ekspozicijų prijungiama ir 3 salė – joje bus demonstruojamos įvairiausios automobilių ir motociklų paslaugos bei prekės.
Organizatoriai planuoja, kad iš viso parodoje bus eksponuojama per 100 automobilių bei motociklų. Visus naujus pristatomus modelius bus galima ir išbandyti – gamintojų atstovai šalia ekspozicinio automobilio ar motociklo pateiks dar vieną, skirtą testiniams važiavimams.
Gausa turėtų nustebinti sportinių automobilių ekspozicija. „Auto Bazar 2019“ savaitgalį nevyksta jokie svarbūs šio sporto renginiai, tad „Litexpo“ bus galima išvysti ne vieną trasose matomą ralio automobilį, bekelės varžyboms paruoštus modelius, „DYNAMI:T Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato“ dalyvių techniką.
Istorinių automobilių ekspozicijoje suksis ne tik senovinės technikos gerbėjai ir čia demonstruojamų modelių savininkai, bet ir speciali komisija, kuri rinks „Best Classic Auto“ – geriausius įvairių laikotarpių automobilius.
Modifikuotų automobilių ekspozicijos „Tuners Bazar“ partneris – didelę stance stiliaus mėgėjų bendruomenę vienijantis klubas JDM.LT, tačiau joje bus galima išvyksti ir kitaip patobulintų modelių.
Automobilių ir motociklų detalių bei paslaugų ekspozicijoje bus galima įsigyti įvairių aksesuarų, eksploatacinių skysčių, susipažinti su šių sričių naujovėmis, taip pat gauti specialų lizingo bei draudimo pasiūlymą.
Dėmesys – naujiems automobiliams
„Auto Bazar“ vizitinė kortelė yra nauji automobiliai ir galimybė įvairius modelius vieną po kito išbandyti vienoje vietoje. Tai – itin patogu naujos transporto priemonės besidairantiems žmonėms, kadangi per kelias valandas galima išbandyti skirtingus automobilius, pabendrauti su jų pardavėjais.
„Naujų automobilių pardavimas Lietuvoje auga kiekvienais metais – žmonės vis labiau įvertina jų privalumus, modernumą, saugumą. Tačiau tartis su kiekvienos markės atstovu atskirai ir važinėti per salonus bandymams reikia labai daug laiko, kur kas patogiau tai padaryti vienoje vietoje. Tokiu principu vadovaujamasi ir geriausių automobilių rinkimuose – bandant vieną modelį po kito geriausiai atsiskleidžia visi jų privalumai bei trūkumai“, – sako V. Valiukevičius, kuris yra ir rinkimų „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys.
Vairuotojai galės ne tik išbandyti automobilius, bet ir vietoje gauti lizingo, draudimo bendrovių pasiūlymų – „Auto Bazar“ bus galima atlikti įsigijimo procesą nuo A iki Z.
Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, buvo įregistruoti 32 447 nauji lengvieji asmeninės paskirties automobiliai, tai yra 25 proc. daugiau nei 2017 m. (25 867). Panašus augimas yra fiksuojamas ne pirmus metus – Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja Europoje.
Kita vertus, 2017 m. duomenimis, pagal gyventojams tenkantį naujų automobilių skaičių Lietuva (9,1 aut. tūkstančiui gyventojų) dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (29,6). Jau aplenktų Latvijos ir Graikijos vidurkis yra atitinkamai 8,6 ir 8,2, tačiau Estijos – 19, o pirmą vietą užimančio Liuksemburgo – 89,3.
