Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema?
VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjos prof. dr. Vilmos Jasiūnienės teigimu, kelių inžinerijos specialistų paklausa šiandien yra didelė ir daugeliu atvejų jau tampa probleminė.
„Augant kelių, gatvių ir tiltų statybos bei rekonstrukcijos projektų skaičiui, kvalifikuotų specialistų reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir darbo pasiūlymų studentams, dar net nebaigusiems studijų. Dėl jų tarpusavyje varžosi šio sektoriaus įmonės, viliojančios juos mokamomis stipendijomis ir kitomis skatinimo priemonėmis“, – sako ji.
Pasak Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, šioje srityje išties jau seniai kalbama ne apie pavienes laisvas darbo vietas, o apie nuolatinį kvalifikuotų žmonių poreikį.
„Kuo sudėtingesni tampa infrastruktūros projektai, tuo aiškiau matyti, kad rinkai reikia ne atsitiktinių darbuotojų, o specialistų, kurie supranta visą procesą – nuo projektavimo ir matavimų iki darbų organizavimo, kokybės kontrolės ir sprendimų, nuo kurių tiesiogiai priklauso eismo saugumas“, – teigia K. Vanagas.
Kas iš tiesų yra kelininkas
Viena pagrindinių šios temos problemų yra ta, kad visuomenėje žodis „kelininkas“ iki šiol dažnai siejamas tik su žmogumi, dirbančiu prie kelio dangos. Tačiau iš tikrųjų tai gerokai platesnė sąvoka. Po ja telpa kelių inžinieriai, projektuotojai, laboratorijų specialistai, techniniai prižiūrėtojai, darbų vadovai, statybos ar projekto vadovai ir kiti žmonės, be kurių neįmanomas nė vienas infrastruktūros projektas.
„Būtent šis įsivaizdavimas ir klaidina. Daugelis jaunų žmonių įsivaizduoja, kad kelininkas yra tas, kurį mato dirbantį šalia kelio, ir nesusimąsto, kad aukštosios mokyklos rengia ne tik darbus objekte atlikti galinčius specialistus, bet ir tuos, kurie projektuoja, planuoja, skaičiuoja bei valdo visą procesą“, – sako Lietuvos inžinerijos kolegijos Statybos ir mechanikos studijų krypčių programų vadovė doc. dr. Edita Abalikštienė.
Prof. dr. V. Jasiūnienė taip pat pabrėžia, kad kelių inžinerija yra kur kas įvairesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Susitikimuose su moksleiviais dažnai matome, kad jie net nesusimąsto, jog kelius, gatves, dviračių ar pėsčiųjų takus, kuriais kasdien naudojasi, kažkas turi suplanuoti, suprojektuoti, pastatyti ir vėliau valdyti. O baigę studijas specialistai gali dirbti labai skirtingose srityse – projektavimo biuruose, statybos objektuose, laboratorijose, infrastruktūros valdymo srityje, valstybinėse institucijose, savivaldybėse, eismo saugumo ir eismo organizavimo srityse, skaitmeninių technologijų ir modeliavimo srityje, konsultavimo bei ekspertizės veikloje, projektų valdyme“, – sako ji.
Kaip šiandien atrodo kelių inžinerijos studijos
Pašnekovės sutaria, kad pasenęs yra ne tik visuomenės įsivaizdavimas apie pačią profesiją, bet ir apie studijas. Iš šalies jos vis dar gali atrodyti kaip gana siaura ir tradicinė sritis, tačiau realybėje kelių inžinerijos studijos šiandien apima gerokai daugiau nei vien kelių tiesimo pagrindus.
„Šiuolaikinės kelių inžinerijos studijos jau seniai peržengė tradicinio kelių tiesimo ribas. Studentai mokosi projektuoti ir vertinti kelių, geležinkelių bei miesto infrastruktūrą, suprasti konstrukcijų veikimą ir statybos procesus, dirba su 3D projektavimu, GIS sistemomis ir kitais skaitmeniniais įrankiais. Magistrantūroje jie gilinasi į dangų konstravimo teoriją, kelių saugumo auditą, BIM technologijas, duomenų analizę, inovatyvias medžiagas ir infrastruktūros valdymą“, – sako prof. dr. V. Jasiūnienė.
Doc. dr. E. Abalikštienė pabrėžia, kad kolegijoje studentus moko ne tik akademikai, bet ir praktikai, kurie patys dirba kelių inžinerijos srityje, todėl studijos susijusios su realia darbo praktika.
„Studentams perteikiama tai, kuo rinka dirba šiandien. Jie mokosi BIM projektavimo, modeliavimo, skaičiavimų ir braižymo specializuotomis programomis. Didelė dalis dėstytojų dirba šioje srityje, todėl studijos vyksta remiantis realiomis dabartinėmis praktikomis“, – sako ji.
Kur kas daugiau praktikos, nei daugelis įsivaizduoja
Pasak jos, svarbi studijų dalis yra ir praktinis parengimas. Kolegijoje praktika sudaro 30 kreditų iš 180, tačiau vien tuo praktinis mokymas nesibaigia – didelę studijų dalį sudaro laboratoriniai darbai, praktinės užduotys, braižymas, modeliavimas ir darbas su realiomis programomis.
„Kolegijose didžioji dalis laiko skiriama tam, kad studentas išeitų ne teoretikas, o praktikas. Todėl praktinio mokymo čia yra daugiau negu pusė – apie 60–70 proc. viso laiko. Tai reiškia, kad studentas ne tik išklauso teoriją, bet ir realiai mokomas to, ką vėliau naudos profesijoje“, – sako doc. dr. E. Abalikštienė.
Ji priduria, kad tokiose studijose labai svarbi vidinė motyvacija. Jos teigimu, net ir silpnesnį pasirengimą turintys studentai gali pasiekti labai gerų rezultatų, jei ateina su aiškiu noru mokytis ir dirbti šioje srityje.
„Esame matę labai motyvuotų studentų, kurie galbūt neturi stiprių matematikos pagrindų, bet dėl savo noro ir darbo pasiekia aukštų rezultatų. Sunku studijose tada, kai studentas ateina tik todėl, kad specialybė atrodo perspektyvi, bet pats neturi jokio noro studijuoti. Motyvacija labai daug lemia“, – sako doc. dr. E. Abalikštienė.
Kaip iš tikrųjų atrodo darbas
Nors daliai žmonių kelių inžinerija vis dar gali atrodyti kaip siauras ar monotoniškas darbas, realybėje tai viena iš tų sričių, kuriose labai aiškiai matomas ir techninis sudėtingumas, ir darbo rezultatas.
„Šiandien kelių inžinieriaus darbas yra aukštos kvalifikacijos inžinerija, kurioje derinami duomenų analizė, technologiniai sprendimai ir infrastruktūros valdymas. Tai specialistas, priimantis sprendimus, nuo kurių priklauso eismo saugumas, mobilumas ir milijoninės vertės projektų kokybė. Įdomiausia šio darbo dalis turbūt yra tai, kad gali matyti, kaip tavo sprendimai tampa realia infrastruktūra, kuria kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių“, – sako prof. dr. V. Jasiūnienė.
Doc. dr. E. Abalikštienė atkreipia dėmesį, kad perėjimas iš studijų į darbo rinką šioje srityje dažnai vyksta labai anksti.
„Jei įmonė mato, kad studentas perspektyvus, dažniausiai po praktikos jam pasiūlo darbą. Nuolatinių studijų studentai neretai jau trečiame kurse dirba pagal specialybę ir studijas derina su darbu. Dėl to būna ir taip, kad baigus studijas jau nebeieškomas pirmasis darbas – studentas jį jau turi“, – sako ji.
Ką gali padaryti verslas
Pašnekovų teigimu, vien konstatuoti specialistų trūkumą nepakanka. Jei verslas mato, kad rinkoje jų stinga, jis turi pats prisidėti prie sprendimo. Pasak K. Vanago, „YIT Lietuva“ jau daug metų bendradarbiauja su universitetais ir kolegijomis, priima studentus praktikai, o baigusiems studijas siūlo darbo galimybes infrastruktūros projektuose.
„Jei norime, kad Lietuvoje būtų daugiau stiprių infrastruktūros specialistų, turime juos auginti patys. Todėl neapsiribojame vien darbo skelbimais – bendradarbiaujame su universitetais bei kolegijomis, priimame jaunus žmones praktikai, stengiamės kuo anksčiau parodyti jiems realų darbą ir sudaryti galimybę įsitraukti į rimtus projektus“, – sako K. Vanagas.
Jo teigimu, būtent praktika ir pirmasis kontaktas su realiais objektais dažnai tampa momentu, kai jaunas žmogus pamato ir suvokia tikrąjį profesijos vaizdą ir lemia jo sprendimą likti dirbti šioje srityje. Vienas tokių pavyzdžių – Vievio tunelio rekonstrukcija, kur „YIT Lietuva“ įgyvendino techniškai sudėtingą sprendimą po veikiančia geležinkelio linija įrengiant tunelio konstrukciją nestabdant traukinių eismo.
„Tokie projektai labai aiškiai parodo, kad ši sritis šiandien yra ne apie rutiną, o apie aukštą kompetenciją, atsakomybę ir gebėjimą spręsti sudėtingus inžinerinius uždavinius. Jaunam specialistui tai yra galimybė ne tik įsidarbinti, bet ir labai greitai suprasti, kokio masto darbai vyksta infrastruktūros sektoriuje“, – sako K. Vanagas.
