Dideli visureigiai dar visai neseniai buvo prabangūs ir mažai kam įperkami. Pagrindinė jų
funkcija buvo nuvažiuoti kuo toliau bet kokiu keliu, o kelionės asfaltu prioritetų sąraše neužėmė
pirmos vietos. Laikai keičiasi ir šiandien bene kas trečią automobilį galima vadinti visureigiu,
arba moderniąja jo versija – krosoveriu. Tačiau jie į automobilius, kuriems ne problema yra
nuvažiuoti nuo asfalto, neretai panašūs tik išvaizda.
Esminis dalykas, skiriantis tikrą visureigį nuo miesto gatvėms ir asfaltuotiems užmiesčio keliams
skirto krosoverio, yra jo konstrukcija. Krosoveriai lipdomi paprastai: važiuoklė tvirtinama tiesiai
prie laikančio kėbulo. O išskirtiniu pravažumu pasižymintys visureigiai turi vadinamąją rėminę
konstrukciją (angl. „ladder frame“).
„Rėminė konstrukcija inžinerine prasme yra sudėtingas ir brangus įrenginys. Mažėjant poreikiui
keliauti labai prastos būklės keliais ar visiška bekele, gamintojai šio privalumo atsisako, taip
mažindami kaštus. Šiandien rėminę konstrukciją turi tik pikapai bei vienas kitas visureigis
mohikanas, rinkoje tokius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – teigia bendrovės
„Autoverslo automobiliai“ komercijos direktorius Tomas Ravinskas.
Komfortas visuose keliuose
Rėminės konstrukcijos kėbulą išoriškai pastebėti sunku, tačiau tikrą visureigį išduoda dar keli
atributai: aukšta prošvaisa, palėtintos pavaros važiavimo režimas, o naujausiuose modeliuose –
nusileidimo nuokalne asistentas bei kitos elektroninės sistemos. Žinoma, nė vienas visureigis
neįsivaizduojamas be keturių varančių ratų pavaros.
Kaip jau minėta anksčiau, tokiomis savybėmis įprastai pasižymi tik darbiniai pikapai, kuriems
pravažiuoti prastais keliais – kritiškai svarbu. Tačiau jie skirti sunkiems kroviniams gabenti ir
asfaltuotuose keliuose nėra komfortiški.
Rėminės konstrukcijos visureigių paskirtis – kita: jie erdvūs, dažniausiai turi septynias sėdimas
vietas, patogūs asfaltuotuose keliuose ir nebijo bekelės. Neretai turi didelį sukimo momentą
generuojantį dyzelinį variklį: nors į bagažinę ir neprikrausi tūkstančio kilogramų krovinio, tačiau
tris tonas sveriančią priekabą visureigiams vilkti – vieni niekai.
Vienas tokių modelių – „SsangYong Rexton“. Pasaulyje plačiai žinomas gamintojas negali
pasigirti, jog jį žino Lietuvoje, tačiau pirkėjus tikisi užburti geru kainos ir kokybės santykiu bei
patikimumu. Šalyje neseniai debiutavusio naujojo „Rexton“ siūloma 5 metų ir neribotos ridos
garantija yra viena didžiausių rinkoje, o išskirtinis pravažumas dėl rėminės konstrukcijos ir 4
varančių ratų pavaros tokiame kainų segmente neturi analogų. Automobilyje galima pasirinkti
skirtingus režimus: 2WD skirtas geriems sausiems asfaltuotiems keliams, 4WD „High“ –
sunkesnėms kelio sąlygoms, esant slidžiai kelio dangai, 4WD „Low“ – kai reikia itin didelio
pravažumo bekele, per smėlį, sniegą ar purvą.
Patys pirmieji – rėminės konstrukcijos
Kas yra ta rėminė konstrukcija? Angliškai ji ne be reikalo vadinama „ladder frame“ – kopėčių
tipo kėbulas. Automobilio rėmas išties primena kopėčias – du per visą ilgį einančius plieninius
strypus jungia keli skersiniai, užtikrinantys standumą. Prie jo iš apačios dedama važiuoklė: ratai,
amortizatoriai, variklis, diferencialai ir kitos detalės, iš viršaus – kėbulas (sparnai, durelės,
buferiai ir kt.).
Patys pirmieji pro gamyklų įvairiose pasaulio šalyse vartus išriedėję automobiliai turėjo rėminę
konstrukciją. Ketvirtą ir penktą praėjusio amžiaus dešimtmečiais gamintojams ieškant būdų
sutaupyti ir vis gerėjant kelių būklei, ji buvo palikta tik visureigiams, o daugumoje lengvųjų
automobilių atsisakyta viduriniosios grandies ir važiuoklė montuota tiesiai prie kėbulo.
Iš pradžių tokia konstrukcija naudota ir dėl kitos priežasties: pagal tą patį rėmą buvo galima
sukurti visiškai naujus automobilius, juk užteko tik „užmauti“ kitokio tipo kėbulą. Be to, tokius
automobilius remontuoti po avarijų – kur kas paprasčiau, nes jų važiuoklės geometriją pažeisti
sudėtinga, dažniausiai taisyti tenka tik išvaizdą (kėbulo dalis).
Rėminė konstrukcija, nors suteikia automobiliui daug tvirtumo, keleivių saugumo iš esmės
nedidina: tiek paprastos (kėbulas + važiuoklė) konstrukcijos modeliai, tiek didelio pravažumo
visureigiai (kėbulas + rėmas + važiuoklė) yra vienodai saugūs. Pirmųjų privalumas tas, kad
vientisame kėbule lengviau sukurti specialias deformacines zonas, į kurias nukreipiama visa
smūgio jėga, antrųjų – elementariai aukštesnis ir tvirtesnis kėbulas.
