Beveik po kiekvieno pakabos remonto, ypač pakeitus kai kurias vairo sistemos detales, būtina iš naujo sureguliuoti važiuoklės geometriją. Kai kurie mechanikai, užuot iš naujo atlikę geometriją, iš tikrųjų ant varžtų sriegių tiesiog pažymi buvusius elementų nustatymus. Tai labai blogai.
Niekada negalima garantuoti, kad prieš remontą automobilio pakabos parametrai buvo tinkamai nustatyti. Be to, panaudotos naujos atsarginės detalės gali šiek tiek skirtis nuo buvusių originalių, tada žymėjimas ant varžtų bus niekam tikęs. Automobilis, kurio geometrija blogai sureguliuota, blogiau valdomas, naudoja daugiau degalų (jo riedėjimo pasipriešinimas gerokai didesnis), jis blogiau stabdo. Nuvažiavus vos keliasdešimt kilometrų po neprofesionalaus remonto, galima sugadinti padangas.
Sumokėti 100– 200 litų už geometrijos sureguliavimą tikrai nebus beprasmiškos išlaidos. Atsižvelgiant į blogus kelius ir sunkias eismo sąlygas, kuriomis Lietuvoje eksploatuojami automobiliai, važiuoklės geometriją reikėtų tikrinti ne tik po pakabos remonto, bet ir profilaktiškai kartą per 1–2 metus, priklausomai nuo mašinos konstrukcijos. Kuo ji naujesnė, tuo dažniau reikia tikrinti.
