Didžioji dalis Lietuvos vairuotojų automobilio technine būkle susirūpina, jei kas nors sugenda arba prieš techninę apžiūrą. Rinkdamiesi autoservisą, lietuviai pasikliauja draugų rekomendacijomis.
Apklausa parodė, kad lietuviai susirūpinti automobiliu linkę tik iškilus problemai. Kaip teigia rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, pusė vairuotojų į autoservisą automobilį nuvaro tuomet, kai jis sugenda, 37 proc. – prieš techninę apžiūrą. Tik penktadalis automobilį į autoservisą nuvaro planuotai, kas tam tikrą laiko tarpą, ir tiek pat jame lankosi prieš ilgesnę kelionę.
Apklausoje, atliktoje rugsėjo mėn. paaiškėjo, kad 92 proc. apklaustųjų vairuoja nuosavą automobilį, 12 proc. – įmonės, o 7 proc. važinėja su kito asmens automobiliu.
Du trečdaliai apklaustųjų automobiliu rūpinasi patys. Ketvirtadalis atsakė, kad jų automobiliu rūpinasi kitas šeimos narys, o tik 5 proc. pripažino, kad automobiliu rūpintis patiki kitam asmeniui. Savo automobiliu patys rūpinasi beveik visi vyrai – 90 proc., tarp moterų pačios automobiliu rūpinasi 44 proc. Savo automobiliu patys rūpintis labiau linkę vyresni respondentai – 36 metų ir vyresni.
„Respondentų taip pat teirautasi, kaip dažnai jiems kyla techninių automobilio problemų. Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad kas mėnesį ar net dažniau techninių automobilio problemų kyla vos 6 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Trečdalis pripažino, kad kartą per 3 mėn. tenka rūpintis automobilio technine būkle, taip pat trečdalis teigė, kad techninių automobilio problemų kyla kartą per pusmetį, – pasakoja A. Norkevičius. – Ketvirtadalis apklaustųjų su techninėmis automobilio problemomis susiduria tik kartą per metus.“
Kaip pasakoja automobilių žinovas ir lenktynininkas Artūras Pakėnas, rūpinimasis automobiliu tik iškilus problemai – įprasta lietuviams, o tai galima paaiškinti ne tik taupumu, bet ir tuo, kad jie neįvertina automobilių susidėvėjimo laipsnio.
„Daugumos vairuotojų automobilinis išprusimas gana žemo lygio ir neretai automobilis prilyginamas kitai buitinei technikai, todėl ir taisyti suskumbama, kai jau sugenda, kaip antai televizorių ar kompiuterį. Dalis tiesiog nesuvokia, kad automobilis turi techninių problemų.“ – teigia A.Pakėnas.
Net techninė apžiūra ne visiems svarbi
Autocentro „Tanagra“ direktorius Vytenis Skardžius pastebi, kad rūpindamiesi savo automobilių technine būkle lietuviai labiau galvoja apie laiko ir pinigų taupymą, nei apie grėsmes ir saugumą kelyje.
„Apklausos rezultatai tik patvirtina, kad lietuviai labiau linkę tikėtis, kad nieko nenutiks, kad kaip nors pravažinės, o būna, kad ir apie techninę apžiūrą pamiršta, – pasakoja V. Skardžius. – Todėl nenuostabu, kad ir automobiliai, važinėjantys mūsų gatvėmis, ne visi techniškai tvarkingi, o visa tai galima paaiškinti tik noru sutaupyti ir pinigų, ir laiko. Tačiau ne dažnas paskaičiuoja, kiek iš tikrųjų sutaupo, ar labiau rizikuoja saugumu ir tuo, kad automobilis suges dar labiau, ir bus sunkiau jį pataisyti,“ – teigia V. Skardžius.
Kad į techninę automobilių apžiūrą ne visi vairuotojai žiūri atsakingai, patvirtina ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.
„Iš viso su galiojančia technine apžiūra Lietuvoje eksploatuojama apie 1,35 mln. automobilių. Mūsų skaičiavimais, dar apie 150 tūkst. automobilių eksploatuojama be techninės apžiūros, – pasakoja G. Šlėderis. – Pastebime, kad nemažai vairuotojų atvyksta į techninę apžiūrą su pasibaigusiu techninės apžiūros galiojimu, tokių, kurie vėluoja iki mėnesio, yra 45 proc., daugiau nei mėnesį – 2,5 proc. Dalis jų tiesiog pamiršta, kad baigėsi techninės apžiūros galiojimas.“
Pasak G. Šlėderio, dalis vairuotojų atvyksta pasitikrinti automobilio, tik kai reikia vykti į techninę apžiūrą, paprašo, kad surašytų visus trūkumus, važiuoja į autoservisą šalinti trūkumų ir tada atvyksta pakartotinei techninei apžiūrai. Kita dalis vairuotojų yra pareigingesni ir savo automobilį pasitikrina dažniau, todėl ir per apžiūrą nustatoma mažiau trūkumų.
Techninė būklė labiau rūpi, kol dar yra garantinis aptarnavimas
Apklausa parodė, kad dešimtadalis automobilį taiso automobilių pardavėjų atstovybės firminiame autoservise. Tai tie vairuotojai, kurie važinėja naujais ar tokiais automobiliais, kuriems galioja garantinis aptarnavimas.
„Pastebime, kad kol automobilio garantinis laikotarpis nepasibaigęs, techninei automobilio būklei skiriamas didesnis dėmesys ir vairuotojai firminiame autoservise lankosi net ir dėl menkiausio įtarimo ar pašalinio garso,– pasakoja UAB „Krasta Auto Kaunas“ vadovas Aurimas Tamašauskas. – Jam pasibaigus, ne visi toliau važiuoja į autoservisą periodiškai. Tuomet sulaukiame klientų, tik atsiradus rimtesniam gedimui. Būna atvejų, kad automobilis atvaromas po kito autoserviso, kuriame nepavyko sutaisyti sudėtingų ir specifinių gedimų. Pasitaiko, kad ne firminiame servise taisant mažą gedimą, sugadinama dar kas nors, nes mūsų atstovybėje parduodami automobiliai gan sudėtingi ir tam tikrus niuansus reikia žinoti, todėl kitų klaidas irgi tenka taisyti.“
Autoservisas tas, kurį rekomendavo draugai
Rasti tinkamą autoservisą nėra lengva, tačiau šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų, kurie automobiliu rūpinasi patys, yra atradę jiems tinkamus autoservisus. 41 proc. visuomet važiuoja į tą patį autoservisą, tiek pat – lankosi keliuose autoservisuose, iš kurių visada ir renkasi. Tik 21 proc. blaškosi tarp skirtingų autoservisų, nes, jų teigimu, pasirinkimas priklauso nuo norimos paslaugos ar nuo gedimo, be to, visuomet ieško, kur galėtų sutaisyti pigiau bei kokybiškiau.
Per apklausą paaiškėjo, kad pusė lietuvių, kurie automobiliu rūpinasi patys, automobilį taiso universaliame, nepriklausančiame tinklui autoservise, o net 37 proc. – pas meistriukus garažuose. Penktadalis lankosi specializuotuose autoservisuose, kur taisomi konkretūs gedimai. Taip pat beveik dešimtadalis lankosi kuriam nors tinklui priklausančiame autoservise.
Renkantis autoservisą svarbiausia draugų rekomendacijos – tai pripažino du trečdaliai, o 39 proc. teigė, kad lemiamas veiksnys, renkantis autoservisą, – patogi vieta: prie namų, prie darbo. Lietuviams svarbi ir darbų kaina, ir kokybė, be to, gan svarbus veiksnys, kad autoservise dirbtų pažįstami meistrai.
Ką lietuviai atlieka patys?
Apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų pagrindinius eksploatacinius automobilio priežiūros ar smulkius remonto darbus atlieka patys.
Pagrindinių skysčių: aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo, taip pat tepalų lygį patikrina ir papildo daugiau nei du trečdaliai, daugiau nei pusė patys keičia ratus ar net akumuliatorių. Taip pat 58 proc. pakeičia automobilio lemputes (posūkių, stabdžių, žibintų).
Šiuos eksploatacinius automobilio priežiūros ir smulkaus remonto darbus atlieka patys
Priežiūros ar remonto darbai / Kiek respondentų
- Pakeičia automobilio lemputes (posūkių, stabdžių, žibintų) 58 proc.
- Patikrina tepalų lygį 80 proc.
- Papildo automobilio tepalus 65 proc.
- Patikrina automobilio skysčių (aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo) lygį 65 proc.
- Papildo automobilio skysčius (aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo) 63 proc.
- Papildo langų plovimo skystį 85 proc.
- Pakeičia akumuliatorių 57 proc.
- Pakeičia automobilio ratą (-us) 57 proc.
- Kita 4 proc.
- Nė vieno iš išvardytųjų 11 proc.
Lankytis konkrečiame autoservise lietuvius labiausiai vilioja malonus aptarnavimas, nemokamai atliekamos paslaugos arba nuolaida per kitą apsilankymą.
Apklausa internete atlikta rugsėjo mėn. 14–19 dienomis. Joje dalyvavo 1082 vairuojantys Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.