Dažnas vairuotojas rytą išvažiavęs apledėjusiu keliu, per pietus rieda šlapia sniego koše, o vakare į namus grįžta telkšant baloms. Todėl dar kartą pamėginkime surasti atsakymą – kokios padangos tinkamiausios lietuviškai žiemai?
Saugaus eismo specialistai teigia, kad vienas iš kriterijų, šaltuoju metų laiku lemiančių didėjantį avaringumą, yra nenuspėjamos oro sąlygos bei netinkamai pasirinktos automobilių padangos.
Pastarosios „remiasi“ į kelią tik keturiomis vietomis, o kiekvienos iš jų sukibimo plotas prilygsta maždaug pašto atviruko plotui. Būtent nuo šių „atvirukų“ gali priklausyti vairuotojų ar kitų eismo dalyvių gyvybė.
Termometro stulpeliui nukritus žemiau 7-5 laipsnių, avarijos tikimybė važiuojant su vasarinėmis padangomis yra net 6 kartus didesnė. Todėl šiemet, kaip ir keletą pastarųjų metų, užtikrintai jaučiasi tie, kurie dar spalio viduryje pasikeitė padangas į žiemines nedygliuotas.
Padangų pasirinkimui įtaką daro ir meteorologai
Mūsų šalies keliais riedantys automobiliai žiemą būna „apauti“ įvairiu guminiu „apavu“ – tai naujos ar restauruotos, brangesnės ar pigesnės dygliuotos, žieminės nedygliuotos arba universalios padangos.
Autoservisų ar padangų montavimo dirbtuvių specialistai pastebi, kad vienų ar kitų padangų pasirinkimą jau keletą metų iš dalies pasufleruoja meteorologai.
Nors Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau eismo sąlygos Suomijos ar Švedijos viduryje gerokai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje.
Mūsų šalyje iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Skandinavijoje, o vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra Lietuvoje svyruoja tarp 4 laipsnių šalčio ir 4 laipsnių šilumos.
Dygliuotos ar nedygliuotos padangos?
Taigi, kokias padangas pastarosiomis žiemomis dažniau renkasi mūsų šalies vairuotojai, kurios iš jų gelbsti esant plikšalai, kurios kiek atšilus geriausiai įveikia sniego ar purvo pliurzę?
Automobilininkų nuomonės pasiskirstę į kelias dalis – vieni jų (52 proc.) pasitiki žieminėmis nedygliuotomis, kiti (37 proc.) pasisako už dygliuotas, likusieji linkę važinėti universaliomis padangomis.
Ypač šią žiemą savo pasirinkimu yra nusivylę dygliuoto „apavo“ šalininkai. Jie daugiau kaip trečdalį sezono važinėja su nefunkcionaliomis dygliuotomis padangomis.
Atidžiau nagrinėti būsimas oro sąlygas vairuotojams pataria ir ekspertai – pasak jų, sprendžiant „dyglių klausimą“ vertėtų įvertinti, kokiais keliais daugiausia teks važinėti.
Mieste ir magistraliniuose keliuose, kurie prižiūrimi ir valomi, dygliuotas „apavas“ visiškai nėra būtinas, tačiau be dyglių neišsiverčia riedantys užsnigtais, prastai prižiūrimais vietinės reikšmės keliais.
Reikėtų prisiminti, kad važiuojant dygliuotomis padangomis šlapiu, tačiau neapledėjusiu paviršiumi, žymiai pailgėja stabdymo kelias, automobilis kelia daug triukšmo, be to, 4-8 proc. padidėja degalų sąnaudos.
Dygliuotos padangos uždraustos daugelyje Europos Sąjungos šalių
Žieminių nedygliuotų padangų šalininkai yra ir kelininkai. Jų užsakyti tyrimai patvirtino, kad dygliai keliuose ir daugiabučių namų kiemuose suformuoja gana gilias provėžas, kurios apsunkina eismą šiltuoju metų laiku.
Apskaičiuota, kad nuvažiuodamas vieną kilometrą pliku asfaltu, automobilis su dygliuotomis padangomis išgremžia apie 20 mg asfaltbetonio dulkių.
Tokiai nuomonei pritaria ir daugelis Vidurio Europos šalių. Todėl mėgstantiems keliauti reikėtų nepamiršti, kad naudoti dygliuotas padangas draudžiama Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Tuo tarpu Japonijoje dygliuotų padangų gamyba nutraukta jau 1990-aisias, o nuo 1996-ųjų visiškai uždrausta jas naudoti.
