Pasak visagalės vikipedijos, per pastaruosius pusantrų metų buvo pristatyta daugiau nei 70 naujų automobilių modelių – visi vienas už kitą modernesni. Kartais tiesiogine prasme, visi mechaniniai manevrai vykdomi vienu mygtuko paspaudimu. Tačiau kasmet augant automobilių kompiuterizacijai, sudėtingėja ir automobilių gedimai.
Senesnių automobilių gedimai dažnai būna daug aiškesni bei elementariau taisomi nei prikimštų kompiuterinės įrangos ir vietoje to, kad reikėtų pakeisti keletą mechaninių detalių, gali prireikti remontuoti komplikuotus kompiuterinius gedimus. Nepaisant automobilio amžiaus, kompiuterinė diagnostika – sprendimas tiems, kas nenori aklai spėlioti, kas nutiko jų keturratei mylimajai.
Kompiuterinei autodiagnostikai reikalingas kompiuteris bei laidas, kuriuo jis prijungiamas prie automobilio mechanizmo. Pati autodiagnostikos paslauga tikrai nėra brangi, tačiau programų, kuriomis ji atliekama, kainos gali siekti net keturženklę sumą. Automobilio rodmenys tikrinami vibracija, termografija, matuojant signalų dažninius komponentus laiko intervaluose bei kitais metodais. Atjungus vieną ar kitą daviklį galima stebėti kaip keičiasi automobilio darbas – taip aptinkamas ne tik pats gedimas, tačiau ir kas jį sukėlė, koks automobilio komponentas sustreikavo. Geriausia, kad naudojama programa turėtų funkciją, kuri parodytų kokie turėtų būti optimalūs daviklių parodymai.
Automobilininkų forumuose kartais juokaujama, kad daugiausiai pelno diagnostikams duoda dujomis varomų automobilių savininkai. Taip yra dėl to, kad tokiuose automobiliuose yra perjungimas iš dujų į benziną ir atvirkščiai. Perjungimo metu šiek tiek pasikeičia variklio darbas – tai užfiksuoja automobilio kompiuteris ir duoda varikliui klaidingus nurodymus, kas savo ruožtu gali kelti variklio darbo strigimą.
Tarp kitko, pasak to juoko antroje vietoje pagal diagnostikų klientūrą yra signalizacijų montuotojai, o trečioje – ekstravagantiški žmonės, prisiperkantys egzotiškų automobilių.