Artėjant žiemai rūpestingas automobilio savininkas atlieka keletą būtinų darbų -pasirūpina patikimomis žieminėmis padangomis, pakeičia tepalus, patikrina akumuliatorių, sutepa gumines tarpines bei spyneles, pakeičiau langų apiplovimo skystį. Bet tik nedaugelis pasirūpina brangiausia automobilio dalimi – jo kėbulu. Tuo tarpu būtent žiema padaro daugiausiai žalos automobilio kėbului.
Kalbame apie automobilio koroziją – tai yra metalo, iš kurio pagamintas automobilis irimą sąveikoje su aplinka. Tai natūralus ir neišvengiamas procesas, kuriam užtenka ore esančio deguonies bei aplinkos drėgmės. Bet jai aplinkos laidumas padidėja, tai metalo irimo greitis gali padidėti keliolika kartų. Pavyzdžiui, žiemą kelių priežiūrai naudojami druskos-smėlio mišiniai bei kelių druskų tirpalai (jie pažemina ledo susidarymo temperatūrą) padidina korozijos greiti 10-15 kartų. Tai gi, kai spaudžiant keliolikos laipsnių šaltukui važiuojame kažkodėl šlapiais keliais, kai mašinų šonai iki pat stiklų apauga baltu, kietu apnašu, kuris sunkiai nusiplauna, žinokime, kad mūsų automobiliui ne tik šalta, bet jį ir „graužia“ druskos, kuriomis gausiai pabarstyti keliai. Kiekvienas žiemos mėnuo mūsų automobiliui lyg keliolika normalių mėnesių. Ir jei nenorime sulaukti bauginančių geltonai rusvų dėmių bei pakeltų dažų ant automobilių durų ar sparnų, pasirūpinkime automobilio antikoroziniu padengimu.
Antikorozinė danga – būtinybė net naujam automobiliui
Naujų automobilių pirkėjai neretai apsigauna manydami, kad jei automobilis ką tik išriedėjo iš salono, tai jis dar ilgai nekels galvos skausmo. Deja, jei automobilis prieš pradedant jį eksploatuoti nebuvo padengtas antikorozine danga, rūdys įsimeta kaip mat. DINITROL Antikorozinio Centro specialistai ant bet kurio modelio automobilio, eksploatuoto nors dvi žiemas gali parodyti ne vieną korozijos žydinį. Prie straipsnio pridedama nuotraukos iš mūsų archyvo – jose naujų (iki 2 metų) nuasmenintų automobilių korozijos židinių vaizdai. Apmaudu, bet dar ne visi naujų automobilių pardavėjai realiai vertina Švedijos Korozijos Instituto mokslininkų išvadą – papildomas antikorozinis automobilio padengimas prailgina jo tarnavimo laiką bei didina likutinę vertę. Būtent dėl šios priežasties nenurodome konkrečių automobilių modelių. Šio instituto pastoviai vykdomi automobilių atsparumo korozijai tyrimai finansuojami tiek automobilių gamintojų, tiek antikorozinių medžiagų tiekėjų kas parodo problemos aktualumą bei užtikrina grįžtamą ryšį. Tyrimu metu sukaupta informacija ne tik parodo atskirų modelių silpnąsias vietas, bet ir leidžia surikiuoti tirtus automobilius į eilę pagal jų atsparumą korozijai. Lentelėje pateikta tokia eilė pagal paskutinės ataskaitos duomenis. Dar viena svarbi tyrimų išvada – antikorozinės medžiagos uždarose ertmėse ženkliai pagerina automobilių atsparumą korozijai.
O kiek Lietuvoje naujų automobilių prieš išriedėdami į kelius yra padengiami antikorozine danga. Nė vienas. Būna tik kelios išimtys. Kodėl? Automobilių korozijos žinovas ir bendrovės „Makvis“ direktorius Kęstutis Mikučionis įvardija kelias problemos priežastis.
Naujos technologijos ypatumai
Korozija – amžinas visų automobilių priešas, neaplenkia nė vienos transporto priemonės, net pačios naujausios. Automobilių gamintojai tobulina gamybos technologijas, kad rūdys ne taip greitai paveiktų metalą. Tačiau, pasak K.Mikučionio, nė vienam gamintojui neapsimoka kurti amžino automobilio. Kita vertus, techniškai to net nebūtų įmanoma padaryti, nes automobilyje pilna tokių sunkiai prieinamų vietų, uždarų ertmių, kurių neįmanoma apsaugoti dažų sluoksniais.
Dinitrol Antikorozinio Centro specialistai atkreipia dėmesį, kad jau kelis metus besitęsianti automobilių pramonės krizė privertė gamintojus sumažinti kaštus gamyboje naudojamų priemonių antikoroziniam automobilių atsparumui užtikrinti.
Rezultate net ant visai naujų automobilių nesunku rasti jau prasidėjusios korozijos pėdsakų.
Papildomas antikorozinis padengimas ir skirtas tam, kad pagerinti automobilio atsparumą korozijai, apsaugant tas vietas, kurios gamybos metu nebuvo apsaugotos arba apsaugotos nepakankamai.
Į visas gamybos metu neprieinamas automobilio vietas, naudodami specialius antgalius bei aukšto slėgio beorio purškimo įrangą, antikorozinių centrų specialistai įveda tiksliai apskaičiuotą antikorozinės medžiagos kiekį. Pagal labai tikslias individualias schemas automobilio korpuse, reikalus esant, gręžiamos nedidelės kiaurymės, pro kurias visi uždarų „kišenių“ paviršiai padengiami apsauginėmis medžiagomis. Tos kiaurymės gręžiamos griežtai pagal schemą, kurį atitinka konkretaus automobilio konstrukcijos ypatumus, todėl nėra jokio pavojaus nei automobilio kėbulo tvirtumui nei atskiriems elementams, paslėptiems uždarose kėbulo ertmėse. Tokios schemos pavyzdys pateikiamas nuotraukoje. Platus DINITROL medžiagų spektras leidžia optimaliai parinkti medžiagas, kurios geriausiai tinka kiekvienu konkrečiu atveju. Taip senesniems automobiliams, kurie neišvengiamai jau pažeisti korozijos, reikia vienų medžiagų, o naujiems, dar be korozijos pėdsakų, parenkamos kitokių savybių medžiagos. Labai svarbu, kad medžiagos kiekis būtų pakankamas-kitaip nebus užtikrinta tinkama apsauga nuo korozijos.
Tokiu būdu apdorojami visi nauji automobiliai Skandinavijos šalyse, nes šios šalys itin gerai sprendžia automobilių korozijos problemą – turi net Šiaurės šalių korozijos kodeksą, kurio laikytis privalu visiems automobilių pardavėjams. Kodeksas įpareigoja automobilių pardavėjus garantuoti, kiek turi tarnauti tam tikros detalės, o tokį reikalavimą galima įvykdyti tik vienu būdu – visiškai naują automobilį nedelsiant padengus antikorozine danga. Lietuva – nemaloni išimtis. Nors klimatinės Lietuvos sąlygos labai panašios į Skandinavijos šalių, o blogesnė daugumos kelių būklė bei nekontroliuojamai žiemos metu kelių priežiūrai naudojami druskų/smėlio mišiniai bei druskų tirpalai net keliolika kartų padidina korozijos greitį, Lietuvos automobilių savininkai neįvertina realaus korozijos poveikio savo automobiliams.
Kai nauji automobiliai patenka į gatves „pliki“ be papildomo antikorozinio padengimo jie nėra pakankamai neapsaugoti nuo rūdžių eksploatuojant juos Lietuvos sąlygomis. Savaime suprantama, jie kur kas greičiau ima rūdyti, o jų liekamoji vertė krenta daug greičiau.
Ko nesužino vartotojai?
Bėda dar ir ta, kad Lietuvoje naujų automobilių pirkėjai nė neįtaria, kad jų automobiliai, kitaip nei tie, kuriuos įsigyja užsienio šalių vairuotojai, nebūna papildomai padengti antikorozine danga prieš juos parduodant. Juos suklaidina pardavėjų deklaruojamos garantijos. O jos įspūdingos – vidutiniškai tai penkerių metų garantijos, nors pasitaiko net ir dvylikos.
Gamintojai tuo tarpu automobiliams paprastai nesuteikia ilgesnės nei trejų metų antikorozinės garantijos. „Pats pirkau naują automobilį su penkerių metų garantija ir be galo nustebau išsiaiškinęs, kad gamintojas mano automobiliui suteikė tik dviejų metų garantiją, nors ant jo stiklo švietė užrašas „ 5 metų garantija”. Ilgesnė garantija tėra tik rinkodaros ir reklamos instrumentas“, – sakė K.Mikučionis. Būtina labai atidžiai skaityti garantijos dėl korozijos sąlygas – yra labai daug apribojimų kada tokia garantija negalioja. Todėl pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl kėbulo korozijos nėra paprasta. Geriau laiku pasirūpinti papildomu antikoroziniu padengimu ir taip užkirsti kelią korozijai. Keista, kad mūsų naujų automobilių pardavėjai net nenori kalbėti apie papildomą antikorozinį apdengimą kaip vieną iš paruošimo pardavimui opciją. Tuo tarpu Rusijoje tokia paruošimo operacija labai plačiai naudojama daugumos pardavėjų ir yra gera priemonė papildomai uždirbti, kai konkurencija stipriai apriboja pelno maržą.
Problemą palaiko stereotipas
Lietuvoje veikia 6-7 antikoroziniai centrai. K.Mikučionio palyginimu, Danijoje (vienoje iš Skandinavijos šalių, kurios galėtų būti pavyzdys Lietuvai), tokių centrų – daugiau nei šimtas. Turint omenyje, kad šių dviejų šalių automobilių parkai beveik vienodi, skirtumas akivaizdus. Tipinis Danijos Antikorozinis Centrai per dieną aptarnauja nuo 6 iki 20 automobilių ir turi darbo visais metų laikais.
Per metus Danijoje, nepaisant to, kad automobiliai prieš parduodant importo terminaluose pagal supaprastinta technologiją jau privalomai būna padengti antikorozine danga, dar 12 proc. naujai registruotų automobilių važiuoja į antikorozinius centrus dėl papildomos apsaugos. Lietuvoje, kur beveik nė vienas naujas automobilis nėra padengtas antikorozine danga, pas specialistus atvyksta tik 0,001 proc. automobilių savininkų. Tuo tarpu ir Lietuvos DINITROL antikoroziniai centrai naudoja tas pačias medžiagas, technologinę įrangą, individualias purškimo schemas bei standartizuotą technologiją. Tiems, kuriuos stebina tokio padengimo kaina Lietuvoje (priklausomai nuo automobilio dydžio nuo 800 Lt iki 1600 Lt) galime priminti, kad Danijoje kainos prasideda nuo 500 EUR.
Namus visi draudžiame, automobiliu turime irgi rūpintis, nes tai antra pagal dydį investicija žmogaus gyvenime.
Kodėl Lietuvoje susidarė tokia padėtis, kai specialistams reikia žmones gaudyti už skvernų ir įtikinėti, kad jų automobiliams būtina antikorozinė apsauga, o kai kurie automobilių pardavėjai net ir draudžia pirkėjams tai daryti?
„Vis dar veikia vienas galingas stereotipas. Jis atsirado kartu su pirmaisiais naudotais automobiliais iš vakarų. Tuo metu net dešimties metų senumo vakarietiškas automobilis atrodė geriau, nei dvejų metų senumo vyraujantis keliuose rusiškas. Rusiški automobiliai senai dingo iš mūsų kelių, o stereotipas apie nerūdijančius automobilius liko. Tuo tarpu Švedijos Korozijos specialistai jau 20 metų vertindami automobilius tvirtina – visai nerūdijančių automobilių nėra – galima išskirti tik daugiau ir mažiau rūdijančius. Nepagrįstai pervertinamas ir cinkavimas, kaip viena iš gamyklinių priemonių didinti atsparumą korozijai. Automobilių pramonės standartai bei ekonominė logika apsprendžia, kad cinko ar jo lydinių dangų storis neviršija 6 mkm. Mūsų klimatinėse sąlygose cinko korozijos (irsta visi be išimties metalai, tik skirtingu greičiu) greitis yra apie 1 mkm per metus. Akivaizdu, kad po 6 metų net ir cinkuotos kėbulo skardos bus nepapsaugotos nuo korozijos. Štai kodėl arčiausiai tiesos yra būtent 5 metų garantija nuo korozijos. Tiesa, kai duodama 12 metų garantija nuo korozijos, tai nurodoma kiauryminė korozija. Bet ar mus tai tenkina? Ar lauksime, kol per sparnus ar durys galėsime prakišti pirštą?
Nepagrįstai korozijos problemą nuvertina ir netoliaregiškai elgiasi tie automobilių pardavėjai, kurie ignoruoja pirkėjo klausimus apie papildomą antikorozinį padengimą arba net draudžia jį daryti. Žinomas ne vienas atvejas, kai naujo automobilio savininkas kreipėsi į pardavėją dėl garantijos metu prasidėjusios korozijos. Tokio konflikto sprendimas ne tik kad brangiai kainuoja, bet ir nepadeda pardavėjui įgyti lojalių jam pirkėjų. Kas norės pirkti antrą to paties pardavėjo automobilį, jei pirmasis jau po 3 metų surūdijo.
Kada ir kur kreiptis
Remiantis jau minėto Švedijos Korozijos Instituto tyrimų išvadomis bei praktine patirtimi galima drąsiai teigti- kuo anksčiau bus atliktas papildomas antikorozinis padengimas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis ir tuo ilgesnė garantija suteikiama. Jei papildomas padengimas atliekamas laiku bei kokybiškomis medžiagomis, pagal griežtai reglamentuotą technologiją, automobilių tarnavimo laiką galima prailginti iki 2 kartų .Tam būtina nurodytu laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų “vaistų” porcijos. Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija. Taip pat svarbu žinoti, kad dengiant automobilį, ant kurio kėbulo jau matosi korozijos pėdsakai, po padengimo jie nepradings ir automobilis nepasidarys mažiau surūdijęs. Bet tinkamai parinkus medžiagas bei technologiją galima labai stipriai pristabdyti jau prasidėjusį korozijos procesą, tuo prailginant automobilio saugaus tarnavimo laiką.
DINITROL antikoroziniame centre specialistai gali įvertinti Jūsų automobilio antikorozinę būklę panaudojant technoskopą, leidžiantį pamatyti kaip atrodo automobilio uždaros ertmės, kuriose paprastai ir prasideda užslėpta korozija.
Kai korozija pasidaro akivaizdi ir persikelia į matomus dažytus paviršius, tai prilygsta vėžio ketvirtai stadijai ir ką nors daryti jau per vėlu arba labai daug kainuoja. Todėl neteisūs tie automobilių savininkai, kurie renkasi tik dugno padengimą. Jei tai lėšų stygiaus klausimas, tai jau geriau papildomai atlikti uždarų ertmių papildomą padengimą – tai bent jau veiksminga profilaktika, nors ir negarantuoja to paties rezultato kaip pilnavertis papildomas padengimas.
Kuriuo metu laiku geriausiai atlikti papildomą antikorozinį padengimą?
Jei technologijos laikomasi griežtai ir turimos visos reikalingos techninės priemonės, tai didelio skirtumo nėra. Aišku, kad jei automobilis švarus ir sausas, jo paruošimas padengimui užima mažiau laiko ir pigiau kainuoja. Daug svarbiau yra kas atliks tą padengimą. Geriausiai kreiptis į profesionalus, kurie tai daro pastoviai, turi visas reikiamas sąlygas, patirtį bei griežtai laikosi standartizuotos technologijos. Jie ne tik kokybiškai atliks darbą, bet ir išduos sertifikatą, patvirtinantį atliktų darbų kokybę bei suteikiantį garantiją bei reglamentuoja garantinį aptarnavimą.
Nauda
Kolegos skandinavai, paklausti kaip jie užsitikrina tokią didelę paklausą antikorozinio padengimo paklausai, atsako trumpai – žmonės patys mato tame naudą.
Keista, kodėl mes lietuviai, nematome akivaizdžios naudos:
- Pailgėja automobilio tarnavimo laikas – iki dviejų kartų
- Didėja liekamoji vertė – brangiau parduosite
- Keisti surūdijusias kėbulo skardas kainuoja brangiau, nei išvengti jų korozijos
- Draudimas neapmoka žalų, kurių priežastis korozija
- Didėja vairuotojo ir keleivių saugumas – surūdijęs automobilis mažiau atsparus gniuždymui
- Išsaugoma automobilio estetinė išvaizda
- DINITROL antikorozinis centras
Savanorių pr. 119 Vilnius
Tel. (8-5) 2388879
Mob. +370 62031382
Faks. (8-5) 2360161
antikorozinis@dinitrol.ltDaugiau informacijos: http://www.dinitrol.lt
