Sumaitoti veidai, suskilusios kaukolės, išmušti dantys, sutrupinti kaulai, sutrenktos smegenys – tai tik keletas būdingų traumų, nuo kurių šiurpsta net visko matę gydytojai, eismo įvykiuose nukentėjus paspirtukų naudotojams ir praeiviams. Amžiaus spektras – nuo 4 iki 74 metų, pažymi ekspertai. Pasekmės – nosies amputacija, audinių rekonstrukcija, sudėtingos chirurginės kūno operacijos, dantų atstatymas, ne vienerius metus trunkanti reabilitacija, nuolatinis gydymas, pakartotinės operacijos.
Seimo vicepirmininko Juliaus Sabatausko iniciatyva Seime pirmadienį surengta diskusija, kurioje susirūpinimą dramatiškai blogėjančia situacija išsakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas, Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikų Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius, susisiekimo ministerijos, kelių policijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus atstovai.
„Statistika katastrofiška. Paspirtukų sukeliamų eismo nelaimių skaičius auga geometrine progresija. Eismo dalyvių, tarp jų – niekuo dėtų praeivių, patiriamos traumos ir nuostoliai negali nekelti siaubo. Bet valdžia, kaip visada, demonstruoja ramybę. Net esant tokiai situacijai, vis dar nėra net paspirtuko apibrėžimo, ką jau kalbėti apie aiškias ir visiems suprantamas jo eksploatavimo taisykles“, – sako diskusijos iniciatorius J. Sabatauskas.
Diskusijos dalyviai pripažino, kad iki šiol nėra užtikrintas eismo dalyvio saugos priemonių naudojimas vairuojant paspirtukus. Konstatuota, kad paspirtukų eismo reguliavimas vis dar yra „pilkoji zona“, t. y. nesureguliuota sritis.
Ekspertai aptarė tokius šio problemiško transporto būdo aspektus kaip važiavimas šaligatviu ir dviračių takais, greitis, paros metas, vairuotojo būklė (dažnas eismo įvykį sukėlęs paspirtukininkas būna neblaivus, paveiktas kvaišalų), šalmai, liemenės. Konstatuota, kad neturime sistemingos statistikos apie nukentėjusius praeivius.
„Europos valstybėse jau senokai susigriebta, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams turi galioti atskiros aiškios taisyklės, o mes Lietuvoje šias priemones vis dar traktuojame kaip dviračius. Bet paspirtukai – ne dviračiai, neapgaudinėkime savęs. Be to, turime pripažinti, kad dabar taikomos taisyklės faktiškai neveikia. Laikas imtis šios bylos iš esmės“, – įspėja J. Sabatauskas.
Parlamentaras tikisi, kad ekspertai padės išskirti esminius pavojus, nelaimių priežastis ir pasekmes tam, kad būtų rastas sutarimas „dėl būsimo elektrinių paspirtukų eismo keliuose reglamentavimo, kuris užtikrintų didesnį pėsčiųjų, elektrinių paspirtukų naudotojų, taip pat kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumą.“
„Esame vieni iš paskutinių Europos Sąjungoje, dar nesusipratusių sureguliuoti paspirtukų eismo“, – pažymėjo J. Sabatausko patarėjas Povilas Pinelis.
Pasitarime Seime Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrij Bial apžvelgė esamą elektrinių paspirtukų eismo reglamentavimą. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys kalbėjo apie eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, dinamiką ir pagrindinės priežastis.
Visko matę gydytojai P. Uksas ir D. Matkevičius neslėpė pasibaisėjimo apžvelgdami šiurpias traumas, kurias patiria paspirtukininkai ir nuo jų nukenčiantys praeiviai – vaikai, senjorai, neįgalieji.
