Degalų sąnaudos gali būti išreiškiamos litrais – Ql, kilogramais – Qkg ir gramais Qg. Ryšys tarp šių dydžių yra toks:
ρ – degalų tankis, kg/m3.
Degalų ekonomiškumo rodiklis – lyginamoji degalų sąnauda.
Dažniausiai naudojama lyginamoji degalų sąnauda nuvažiuoti 100 km kelio (l/100 km):
Lyginamoji degalų sąnauda naudingam darbui atlikti (l/t·km arba l/kel·km):
Lyginamoji degalų sąnauda laiko vienetui (kg/h):
Degalų bake esančio u litrų kuro užteks nuvažiuoti s kilometrų atstumui
Kartais yra patogiau skaičiuoti kokį atstumą s1, išreikštą kilometrais, galima nuvažiuoti su 1 litru degalų
Automobilio degalų sąnaudų mažinimas
Konstrukcinės savybės, turinčios įtaką degalų sąnaudoms: 1. automobilio masė; 2. kėbulo forma; 3. pavarų dėžės perdavimo skaičių intervalai; 4. naudojamų padangų tipas; 5. suspaudimo laipsnis; 6. degalų tiekimo nutraukimas, stabdant varikliu; 7. tuščiosios eigos sūkių dažnio reguliavimas; 8. cilindrų išjungimas; 9. stabdymo energijos akumuliavimas; 10. naujų konstrukcijų variklių, pažangių technologijų panaudojimas
Eksploatacinės savybės, turinčios įtaką degalų sąnaudoms:v1. mažas suspaudimo slėgis (pvz. sudilę stūmoklių žiedai); 2. blogas vožtuvų tarpelis; 3. blogai sureguliuotas karbiuratorius arba blogai veikianti degalų įpurškimo sistema (padidėja iki 20%); 4. blogai nustatytas uždegimo momentas arba sugedęs uždegimo momento reguliatorius (padidėja iki 60–80%); 5. neveikia nors viena uždegimo žvakė (padidėja iki 25–35%); 6. užterštas oro filtras (susidaro riebus degusis mišinys);v7. sugedęs termostatas – per žema variklio temperatūra (padidėja iki 15%);v7. degalų kokybė;v8. variklinės ir transmisinės alyvos – jų kokybė, tepimo savybėsv9. per mažas oro slėgis padangose (padidėja iki 20%).
Vairuotojo važiavimo stilius ir eismo sąlygos, turinčios įtaką degalų sąnaudoms:
1. vidutinis važiavimo greitis – įsibėgėjama lėtai, važiuojama tolygiai, vengiama važiuoti maksimalia galia, važiuojama greičiu, mažiausiai 20– 25% mažesniu už maksimalų; 2. tinkamas pavarų pasirinkimas – kai tik galima važiuojama aukštesne pavara;
3. tinkamas stabdžių naudojimas – vengiama nebūtinų staigių stabdymų, prieš šviesoforą leidžiama automobiliui riedėti iš inercijos;
4. prisitaikymas prie kelio profilio – važiuojant į pakalnę, išjungiama pavara;
5. eismo organizavimas, ypač miestuose ir gyvenvietėse;
6. eismo intensyvumas.
Automobilio važumu vadinama jo savybė vežti kuo daugiau krovinių ir kuo didesniu greičiu blogais keliais arba vietovėmis, kur visai kelių nėra.
Atsižvelgiant į važumą, automobiliai skirstomi į: 1. įprastinio važumo (4×2, 6×4); 2. padidinto važumo (4×4, 6×6); 3. didelio važumo (6×6, 8×8, pusiau vikšriniai, vikšriniai, amfibijos).
Važumui turi įtakos šie automobilio geometriniai parametrai:
1. prošvaisė (klirensas) – p;
2. priekinis ir galinis kliūties įvažiavimo kampai – αp ir αu.
3. išilginis ir skersinis važumo spinduliai – ri ir rs.
4. priekinė ir galinė automobilio kėbulo iškyšos – kp ir ku.
Įkalnės ir nuokalnės įveikimas (60%).
Šlaito įveikimas (40%).
Rampos įveikimo kampas
Vandens brastos įveikimas
Galimybė važiuoti nuleistomis padangomis (Run-Flat įdėklas).
Centrinė padangų pripūtimo sistema (CTIS).
Automobilio važumas minkštame kelyje
Automobilio važumo įvertinimas
Kiekybiškai įvertinti automobilio ar spec. technikos važumą sunku. Važumui įvertinti dažniausiai naudojamas automobilio našumo, važiuojant blogu keliu ir geru keliu, santykis:
Gb ir Gg – iš eilės maksimalus krovinio svoris, kurį automobiliu galima vežti blogu ir geru keliu;Automobilio testavimas bekeleje
vb ir vg – iš eilės maksimalus pakrauto automobilio greitis, važiuojant blogu ir geru keliu.
Suprantama kad ηvaž<1. Blogo ir gero kelio sąvokos neapibrėžtos, todėl automobiliai bandomi poligone, kuriame įrengti standartiniai „blogas“ ir „geras“ keliai.
