Kokybiškos automobilio padangos – svarbus saugaus ir patogaus važiavimo veiksnys. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip tinkamai jas prižiūrėti, kad tarnavimo laikas būtų pailgintas.
Padangose turi būti tam tikras oro slėgis, tačiau medžiagos, iš kurių jos pagamintos, nėra visiškai hermetiškos, todėl oras pamažu išeina pro kameros sieneles ir slėgis viduje sumažėja. Be to, nepakankamo oro slėgio priežastis gali būti kameros arba padangos pažeidimas, ventilio ir jo pritvirtinimo defektai.
Tinkamas oro slėgis
Padangų dėvėjimuisui įtakos turi ir nereguliariai atliekamas oro slėgio tikrinimas. Negalima spręsti apie vidaus slėgį padangoje iš akies arba pagal garsą, sudavus per padangą. Jei sumažėja vidaus slėgis, padangos praranda savo elastingumą.
Tokiu atveju padanga gali prasisukti, tuomet gali nutrūkti kameros ventilis arba ji pažeidžiama ventilio tvirtinimo zonoje. Be to, padidėja pasipriešinimas ratų riedėjimui, tad daugiau sunaudojama degalų. Oro slėgio sumažėjimą lengva nustatyti pagal padidėjusią padangos deformaciją, pagal tai, kad automobilis krypsta į rato su nepakankamu slėgiu pusę ir pagal valdomumo pablogėjimą.
Paveikslėlis
Dėl slėgio sumažėjimo gali sulinkti karkasas, o jis neremontuojamas. Žinoma, galite panaudoti skystą hermetiką – jis pilamas per ventilį. Bet tai neapsaugos padangų, nes ši priemonė skirta užklijuoti pradurtas kameros vietas.
Kai oro slėgis per didelis, pažeidžiamas kordas, padidėja protektoriaus vidurinės dalies susidėvėjimas. Padangos amortizuojamosios savybės sumažėja, ji gali gauti dideles apkrovas, todėl gali trūkti rato karkasas. Padangų pažeidimo pobūdis esant per didelei automobilio apkrovai toks pat, kaip ir esant sumažintam slėgiui, tik šie pažeidimai pasireiškia stipriau. Pagrindiniai per didelės padangų apkrovos požymiai: staigūs kėbulo judesiai važiuojant, sunkiau valdoma mašina.
Vienodas protektorius
Kai kurie vairuotojai mano, kad tokiais atvejais reikia šiek tiek pripūsti ratus. Ši nuomonė klaidinga – vidinio oro slėgio padidinimas kartu su apkrova trumpina padangų tarnavimo laiką. Padangų susidėvėjimo netolygumas yra ratų (priekinių) centrinio išbalansavimo arba pažeidimo pasekmė.
Dėl netolygaus susidėvėjimo atsiranda užpakalinės ašies krumpliaračių ir guolių triukšmas. Nesubalansuoti ratai veda prie pakabinimo elementų irimo (ypač rutulinių mazgų). Taip pat verta atkreipti dėmesį į ratų suvedimą.
Niekada nedėkite ratų, nerekomenduojamų konkrečiam automobiliui (įvairių tipų padangos su skirtingu protektoriaus piešiniu). Tai apsunkins automobilio valdymą, pablogins stabdymo efektyvumą ir sumažins padangų sukibimą su kelio danga. Automobilių mėgėjams reikia daugiau dėmesio skirti savo automobilio „apavui“ – pailginsite ratų tarnavimo laiką ir sutaupysite pinigų.
Dėvėjimosi defektai
Kartais abu protektoriaus kraštai greičiau dėvisi nei padangos vidurys. Galimos priežastys: per mažas oro slėgis, dažni staigūs posūkiai, ratlankiai per platūs tokio tipo padangai, padangos ilgai buvo nenaudojamos.
Dažnokai susidėvi vienas protektoriaus kraštas. Galimos priežastys: nesuderinta važiuoklės geometrija, ilgai nenaudota padanga. Kai kada vidurinė protektoriaus dalis susidėvi greičiau nei kraštų. Galimos priežastys: per didelis oro slėgis; per siauri ratlankiai tokio tipo padangai; ilgai stovėjusios padangos.
Jei protektoriaus paviršiaus dalis ar kelios dalys dėvisi greičiau, galimos priežastys: nesureguliuotos judančios stabdžių sistemos dalys ar pakaba, deformuotas ratlankis, dažni staigūs greitėjimai ir stabdymai, per mažas oro slėgis padangose.
Jei automobilio padangos dėvėjimosi zona yra įstrižos krypties, galimos priežastys: nesureguliuotos judančios stabdžių sistemos dalys ar pakaba, nesuderinta važiuoklės geometrija, deformuotas ratlankis, ilgai stovėjusios padangos, per mažas slėgis padangose. Zigzaginis protektoriaus dėvėjimasis būna dėl nesuderintos važiuoklės geometrijos, sulenktos ašies skersinio.
Padangų saugojimas
Per kelis mėnesius nuimtos nuo automobilio padangos (tai pasakytina ir apie vasarines, ir apie žiemines padangas) gali prarasti savo eksploatacines savybes. Dažnai ant padangų atsiranda tarsi „pragulos“. Norint to išvengti, sumontuotus ratus rekomenduojama saugoti horizontaliai, o geriausia – pakabintus už centrinės disko angos.
Prieš „žiemojimą“ gerai būtų ratus pripumpuoti. Padangas be diskų geriau palikti vertikaliai. Be to, pageidautina maždaug kartą per mėnesį pasukti jas 90 laipsnių kampu, kad per žiemą padarytų pilną apsisukimą.
Kada keisti?
Lietuvoje orai labai nepastovūs. Nereikia bijoti pakeisti padangas rudenį anksčiau, o pavasarį – vėliau.
Vasarinių padangų gumos mišinys efektyvus maždaug iki 7 laipsnių šilumos. Žiemines padangas patartina naudoti, kai temperatūra žemesnė nei 7 laipsniai šilumos. Protektoriaus gylis – labai svarbus saugumo faktorius.
Vasarinė padanga efektyvi, kai protektoriaus gylis ne mažesnis nei 3 mm, žieminė – 4–5 mm (todėl Lietuvoje parduodamos naudotos padangos, kurias kažkas jau išmetė). Lietuvos, kaip ir daugumos Europos valstybių, Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad protektoriaus gylio kritinė riba yra 1,6 mm.
Dauguma padangų gamintojų kontrolei palengvinti naudoja indikatorių (1,6 mm aukščio gumos iškilimas protektoriaus grioveliuose).
Kai padanga yra susidėvėjusi ir protektoriaus gylis yra apie 1,6 mm, vandens išstūmimas ir padangos sukibimas su šlapia kelio danga smarkiai pablogėja, todėl automobilis slysta net važiuodamas nedideliu greičiu.