Dviratis – patogi, ekonomiška ir ekologiška transporto priemonė, kuria patogu naudotis tiek mieste, tiek užmiestyje. Ši transporto priemonė vis labiau populiarėja, ji naudojama ir laisvalaikiui praleisti ir kaip susisiekimo priemonė. Tai, kad dviračiais naudojamasi pakankamai dažnai, deja, patvirtina ir eismo įvykių statistika.
Kaip žinia, tikimybė dviračių vairuotojams žūti arba būti sužeistiems yra keletą kartų didesnė nei važiuojantiems automobiliu. Kokia yra situacija, dažniausiai atskleidžia statistika. O naujausia statistika verčia suklusti dviračių vairuotojus – šią vasarą jau žuvo keturi dviratininkai.
2015–2017 m. žuvę arba sužeisti dviračių vairuotojai:
| Metai | Žuvo * | Sužeista* | Eismo įvykiai dėl pačių dviratininkų kaltės ** |
| 2015 m. | 22 (6) | 255 (31) | 139 (28) |
| 2016 m. | 17 (5) | 226 (26) | 127 (25) |
| 2017 m. | 13 (5) | 291 (28) | 138 (20) |
* skaičius skliaustuose žuvusiųjų tamsiu paros metu
** skaičius skliaustuose eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neblaivūs dviračių vairuotojai
Išnagrinėjus pastarųjų ketverių metų duomenis, pavyko „nupiešti“ žuvusio dviratininko paveikslą – tai 60–70 metų amžiaus vyras, važiavęs vasarą arba rudenį užmiesčio keliu sekmadienį 15.00 val.–18.00 val.
Vertinant pastarųjų metų statistiką, vertėtų priminti, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Dėvėdamas ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar turėdamas veikiančius baltos ir raudonos šviesos žibintus, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, dviratininkas užmiesčio kelyje tampa geriau pastebimas kitų transporto priemonių vairuotojams ne tik tamsiu paros metu, bet ir esant prastoms meteorologinėms sąlygoms ar netgi dieną skaisčiai šviečiant saulei.
Verta pastebėti, kad šalies keliuose vis dar nepavyksta išvengti skaudžių eismo nelaimių, kuriose žūsta ar sužalojami dviračių vairuotojai. Pagal statistiką, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo.
