Esant tirštam rūkui, matomi vos keli kelio metrai nuo automobilio. Įjungus tolimųjų žibintų šviesą, prieš automobilį susidaro nepermatoma šviesos siena, nes rūko dalelės atspindi šviesą. Todėl būtina įsijungti artimųjų šviesų žibintus ir, jei yra, rūko žibintus, nes jų šviesa geriau prasiskverbia pro rūką. Rūkas gerokai pablogina matomumą, be to, aplinkiniai daiktai atrodo kitokios spalvos , pavyzdžiui, geltoni rūke atrodo rusvi, žali matomi kaip gelsvi. Todėl ypač atidžiam reikia būti artėjant prie sankryžos. Kai rūkas tirštas, važiuoti sunkiau negu naktį. Žibintai blogai apšviečia kelią: jame nematyti daiktų, kurie yra už kelių metrų. Įjungus tolimąsias žibintų šviesas, prieš automobilį susidaro nepermatoma šviesos siena, o kartais, atsispindėjusi nuo rūko dalelių, ši šviesa gali apakinti vairuotoją Todėl, esant rūkui, įjungiama artimosios žibintų šviesos arba rūko žibintai, nes jų spinduliai geriau prasiskverbia pro rūką.
Kai rūkas tirštas, važiuojama palengva, nelenkiama, neišvažiuojam iš savo eismo juostos. Jeigu reikia keisti eismo kryptį (pasukti, apvažiuoti), būtina įsitikinti, ar kelyje nėra transporto priemonių, kurioms galima sukliudyti. Orientuojamasi pagal eismo juostą, šaligatvio kraštą, kelkraštyje, griežtai laikomasi dešinės juostos ir retkarčiais pasignalizuojama garso signalu.
Apskritai, esant rūkui, geriau nevažiuoti, o sustoti už kelio ribų ir palaukti, kol jis išsisklaidys. Rūkui esant visi daiktai atrodo du kartus toliau negu yra iš tikrųjų. Todėl ir atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio turėtų būti dvigubai didesnis negu važiuojant šviesoje. Prieš sustojant būtina įspėti paskui važiuojančius vairuotojus – keletąkartų nuspausti stabdžių pedalą.
