Įsitvirtinę pavasariški orai automobilių vairuotojus gena į automobilių plovyklas bei servisus. Tačiau specialistai perspėja, kad transporto priemonės išvaizda bei po žiemos išryškėję vizualiniai defektai tėra tikrųjų problemų ledkalnio viršūnė. Eismo įvykių žalas administruojantys draudikai sako, kad kiaurai prarūdijusių automobilių Lietuvos keliuose vis dar netrūksta.
„Vos tik pavasarį pradeda šildyti saulė, prie plovyklų nusidriekia eilės. Tačiau nuplautas, švarus automobilis nesprendžia rūdžių klausimo – jos gali būti pažeidusios ne tik automobilio paviršių, bet ir vidų. Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius 15-16 metų, tad tikrai ne kartą po eismo įvykio teko matyti transporto priemonę, kuri tiesiogine to žodžio prasme buvo kiaura. O juk tai neįvyksta per naktį, tad klausimas, kodėl rūdys ignoruojamos ar tik kosmetiškai maskuojamos. Juo labiau, kad automobilio techninė būklė turi įtakos ir transporto priemonės saugumui“, – aiškina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Labiau susirūpina tik prieš techninę apžiūrą
Specialisto teigimu, drėgnuoju ir šaltuoju metų laiku automobiliai natūraliai rūdija bent kelis kartus labiau nei vasarą. Tam įtakos turi ir ant kelių barstoma druska, dažni temperatūros pokyčiai.
„Po žiemos išryškėjusios paviršinės rūdys ant nepagrindinių automobilio konstrukcijos elementų yra labiau vizualinis defektas. Tačiau jo negalima ignoruoti, nes tai pirmas tikras signalas, kad korozija gali būti pažeidusi ir saugumui kritiškai svarbias vidines automobilio dalis: slenksčius, lonžeronus, statramsčius, kėbulo dugną. Ir būtent čia aprūdijimų plika akimi galima ir nepastebėti, tačiau šios dalys ypač svarbios įvykus eismo įvykiui. Bet kuriuo atveju, nuoseklus paviršinių rūdžių tvarkymas yra pigesnis būdas spręsti šią problemą, nei leisti joms graužtis giliau ir pasiekti svarbias automobilio konstrukcijos dalis”, – sako A. Žiukelis.
Dar viena rimta problema, apie kurią signalizuoja rūdys, – korozija ant stabdžių sistemos detalių, automobilio pakabos detalių ar pakabos elementų.
„Faktas, kad šios problemos labiau būdingos senesniems nei 10 metų amžiaus automobiliams, bet žinant, kad vidutinis automobilių parko amžius šalyje 15 – 16 metų, apie ją kalbėti būtina. Korozijos paveikta stabdžių sistema kelia pavojų eismo saugumui. Ir, deja, didelė dalis vairuotojų dėl automobilio būklės susizgrimba artėjant techninės apžiūros termino pabaigai. Ir taip, žinokite, kad esant giliems korozijos pažeidimams automobilis yra traktuojamas kaip netinkamas eksploatuoti“, – pastebi specialistas.
Naujiems automobiliams, gamintojai dažniausiai nurodo, kad pakanka automobilį dėl korozijos apžiūrėti kartą per metus. Senesniems automobiliams iš esmės pakaktų ir poros kartų per metus – rudenį ir pavasarį. Tačiau, A. Žiukelio teigimu, už apžiūros dažnumą kur kas svarbiau tai, kaip elgiamės pastebėję „atradimus“.
„Gaila, bet dauguma numoja ranka ar pamėgina pastebėtus pažeidimus tiesiog kosmetiškai užmaskuoti. O realybėje yra tekę matyti ne vieną atvejį, kai į eismo įvykį patenka tiesiog, liaudiškai tariant, „kiauros“, transporto priemonės, kurias rūdys yra tiesiog sugraužusios. Svarbu suvokti, kad tokios būklės automobilis kelia didelį pavojų visam ekipažui. Montavimo putomis paslėptos skylės kėbule, „bituku“ užteptos rūdys nesuteikia kėbului tvirtumo eismo įvykio atveju“, – pastebi specialistas.
Rūdys mažina automobilio vertę
Jei santykinai naujų transporto priemonių savininkai su tuo susiduria retai, tai senesnių rūdimis „pasidabinusių“ automobilių vairuotojams būtina žinoti, jog nuo automobilio techninės būklės tiesiogiai priklauso ir draudimo išmoka pateikus į eismo įvykį.
„Jei po eismo įvykio automobilį reikia remontuoti, korozijos tvarkymo draudimo bendrovė neapmoka. Vienareikšmiškai, tai yra automobilio savininko atsakomybė ir pareiga nuosekliai rūpintis savo transporto priemone. Kraštutiniu atveju, jei automobilis neremontuotinas ir dar buvo stipriai surūdijęs, nustatinėjant jo vertę, atsižvelgiama į jo būklę, taip pat ir į rūdis. Tam tikrais atvejais automobilio vertė dėl jo būklės gali būti mažinama“, – pabrėžia specialistas.
Jo teigimu, būtent dėl bendrojo eismo saugumo vairuotojai privalo visapusiškai rūpintis transporto priemonės technine būkle.
„Taip, dalis vairuotojų tai daro su džiaugsmu ir net su malonumu, kiti į tai žiūri labiau kaip į prievolę, ir patys savo iniciatyva tiek dėmesio transporto priemonei neskirtų. Tačiau šiuo atveju svarbu suvokti, kad tikrai yra tiesioginis ryšys tarp to, kaip saugiai jaučiamės kelyje ir automobilio techninės būklės. Į kurią, pradedant rūdimis, tikrai negalima numoti ranka“, – sako A. Žiukelis.
