Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos patikslintai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2019 m. sąmatai, į kurią įtrauktos 2018 metais sutaupytos bei viršplaninės lėšos. Šiemet KPPP skiriama per 563 mln. eurų, tačiau siekiant neviršyti valstybės biudžeto deficito, bus panaudota 26,5 mln. eurų mažiau.
„Šiais metais valstybinės ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai bei plėtrai skiriama didesnė pinigų suma. Ją padidinti leido ir praėjusiais metais per rangos darbų viešuosius pirkimus sutaupytos lėšos – 2018 metais ne tik užbaigta daugiau projektų, bet ir sutaupyta 70 mln. eurų“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Suskaičiavus praėjusiais metais sutaupytas bei viršplanines lėšas, taip pat įvertinus neseniai pakeistą KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarką – sąmata buvo patikslinta. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei pateiktoje sąmatoje kelių priežiūrai ir plėtrai planuota skirti 477,5 mln. eurų.
Tikslinės lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti. Tam numatoma skirti 99,3 mln. eurų. Beveik 7,5 mln. eurų, iš kurių 5 mln. eurų perkelti iš praėjusių metų, suplanuota skirti valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožo (nuo 2,4 km iki 7,36 km) rekonstravimui ir naujos estakados šio kelio užliejamame ruože statybai. 15 mln. eurų finansavimas suplanuotas valstybinės reikšmės magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo ties Kaunu rekonstravimui (nuo 89,4 km iki 107 km) bei eismo sąlygų gerinimui.
10 mln. eurų numatyta skirti vietinės reikšmės žvyrkeliams. Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimui, projekto vykdymo priežiūrai ir darbų atlikimui planuojama skirti 5 mln. eurų. Iš viso vietinės reikšmės keliams bus skirta beveik 155 mln. eurų.
Šių metų KPPP sąmata Vyriausybei tvirtinti buvo pateikta dar praėjusių metų pabaigoje. Taip buvo siekiama palengvinti darbų planavimą savivaldybėse. Šių metų vasario mėnesį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems KPPP lėšų skirstymo pakeitimams, kuriais savivaldybėms suteikta daugiau laisvės pačioms nuspręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius tvarkyti. Taip atsisakyta tikslinio šios programos (20 proc.) lėšų paskirstymo.