Vasarą dažnas vairuotojas stipriau nuspaudžia greičio pedalą, o saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi. Kas skatina neatsargiai skubėti kelyje ir apie ką reikėtų pagalvoti prieš tai darant? Birželio 20 d. 10 val. šia tema diskusijoje „Rinkis saugų greitį“ – psichologų, saugaus eismo ekspertų ir lenktynininkų nuomonės ir patarimai.
Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos inicijuotoje diskusijoje susitiks Laura Šeibokaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, Vitoldas Milius, saugaus eismo ekspertas, Šarūnas Pladas, profesionalus motociklininkas, ir Deividas Jocius, ralio ir žiedinių lenktynių dalyvis. Diskusiją moderuos Dina Sergijenko, „DELFI Auto“ redaktorė.
Statistika rodo, kad leistino greičio viršijimas yra viena dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 m. saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas buvo pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Šiuose eismo įvykiuose žuvo net 42 eismo dalyviai, arba 25 proc. visų per metus žuvusiųjų keliuose. Tačiau transporto priemonių vairuotojai dažnai nesusimąsto apie saugaus greičio pasirinkimo svarbą ir galimas viršyto greičio pasekmes.
„Motociklai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis jau 25 metus, iš kurių 20 esu profesionalus sportininkas. Tuo pat metu tai yra ir mano transporto priemonė mieste. Maksimalus leistinas greitis, kuriuo važiuojate, toli gražu ne visada yra tas saugus greitis, kuriuo reikėtų judėti. Ypač važiuojant motociklu būtina atsižvelgti į savo, kaip vairuotojo, įgūdžius, taip pat į transporto priemonės tipą, jos galimybes važiuoti. Aišku, svarbios yra gamtinės, eismo intensyvumo sąlygos. Apie tai galėsime plačiau pasišnekėti birželio 20 d., tiesioginės transliacijos metu“, – sako profesionalus motociklininkas Š. Pladas.
„Mes su kolegomis atliekame saugaus eismo, arba rizikingo elgesio kelyje, tyrimus. Dažnai mūsų klausia, kodėl vairuotojai viršija greitį, nors ir ženklus pažįsta, ir saugumo pranešimus žino. Pagrindines tris sritis išskiria psichologai. Pirmiausia, tai, be abejonės, važiuoti greitai yra malonu, ir mūsų automobiliai pritaikyti važiuoti greitai. Tai reiškia, kad žmogus nejaučia to greičio, kuriuo iš tikrųjų važiuoja. Antra priežastis – tai dažniausiai pasitikėjimas savo jėgomis. Trečia priežastis – greičio mėgėjai pasižymi tokia psichologine savybe, kaip aštrių, naujų potyrių siekimas“, – greičio viršijimo priežastis vardina diskusijos dalyvė psichologė L. Šeibokaitė.
Eismo saugos situacija Lietuvoje kasmet gerėja – per pastaruosius 8 metus esame antri Europoje pagal daromą pažangą. Nuo 2010 iki 2018 m. žuvusiųjų keliuose skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, labiausiai sumažėjo Graikijoje (45 proc.) ir Lietuvoje (43 proc.), po jų seka Portugalija (35 proc.) ir Slovėnija (34 proc.). Pagal eismo saugos situaciją mūsų šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, tačiau Europos transporto saugos taryba (ETSC) šiemet įvardino Lietuvą kaip vieną iš šešių ES valstybių, turinčių didžiausią potencialą eismo saugai gerinti. Saugaus greičio kelyje pasirinkimas būtų viena iš svarbių galimybių šį potencialą panaudoti.
Jau rytoj 10 val. tiesioginę diskusijos transliaciją iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kviečiame stebėti portaluose delfi.lt, 15min.lt, Susisiekimo ministerijos „Facebook“ paskyroje ir bibliotekos YouTube kanale.
