Net ir vairuojant atsargiai, eismo įvykio išvengti pavyksta ne visada. Po avarijos daugelis vairuotojų patiria stresą, todėl kartais situacija gali tapti įtempta – išsiskiria nuomonės dėl kaltės, eismo įvykio aplinkybių ar padarytos žalos. Tokie nesutarimai gali apsunkinti deklaracijos pildymą ir prailginti žalos atlyginimo procesą. Tam, kad pavyktų to išvengti, naudinga iš anksto žinoti apie dažniausiai kylančius ginčus tarp vairuotojų po avarijos.
Nesutarimai dėl kaltininko
Po eismo įvykio gana dažnai nesutariama dėl to, kuris iš vairuotojų yra atsakingas už avariją. Neretai taip nutinka todėl, kad abi pusės tą pačią situaciją mato nevienodai ir skuba pateikti savo įvykio versiją dar tinkamai neįvertinusios visų aplinkybių. Tokie nesutarimai ypač dažni, kai avarija įvyksta persirikiuojant, sukant sankryžose ar važiuojant atbulomis, nes šiose situacijose vairuotojai kartais skirtingai vertina savo pirmumo teisę. Kilus ginčui, svarbu kuo tiksliau užfiksuoti visas įvykio aplinkybes – nufotografuoti transporto priemonių padėtį, kelio ženklus ir pan. Vis dėlto, jeigu gražiuoju susitarti nepavyksta, geriausia kviesti policiją.
Nesutarimai dėl padarytos žalos dydžio
Dar viena dažnai pasitaikanti situacija – kai vairuotojai nesutaria dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Kartais vienam eismo įvykio dalyviui pažeidimai atrodo nereikšmingi, tačiau kita pusė teigia, kad žala yra gerokai rimtesnė. Dalis gedimų taip pat gali paaiškėti tik vėliau – po detalesnės automobilio apžiūros servise. Kartais nesutariama dėl to, jog tam tikri pažeidimai su konkrečiu eismo įvykiu apskritai nėra susiję. Tai dar viena priežastis, kodėl po avarijos labai svarbu kuo detaliau užfiksuoti visas eismo įvykio aplinkybes.
Nesutarimai pildant eismo įvykio deklaraciją
Po avarijos vairuotojai dažnai nesutaria ir dėl to, kaip deklaracijoje aprašyti eismo įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, viena pusė gali norėti pažymėti kitokią automobilio judėjimo kryptį, nesutikti su nubraižyta schema ar neigti savo kaltę. Kartais pasitaiko atvejų, kai vairuotojas atsisako pasirašyti deklaraciją arba prašo ją perrašyti jau viską užpildžius. Vis dėlto pasirašytos deklaracijos pakeisti negalima, todėl prieš ją pasirašant svarbu atidžiai perskaityti visą ten pateiktą informaciją. Tam, kad pavyktų išvengti įvairių klaidų, geriau pildyti elektroninę deklaracijos versiją. Ją galima rasti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis sukurtoje platformoje „Draudimo Įvykiai“.
Vis dėlto, jei dėl eismo įvykio aplinkybių susitarti nepavyksta arba kita pusė akivaizdžiai pateikia klaidingą informaciją, reikėtų kviesti policiją.
Nesutarimai dėl teisės pildyti deklaraciją
Kartais po eismo įvykio nesutariama dėl to, ar konkrečioje situacijoje apskritai galima pildyti eismo įvykio deklaraciją. Dažniausiai taip nutinka tada, kai vienas asmuo siūlo pildyti deklaraciją, o kitas reikalauja kviesti policiją. Be to, vairuotojai ne visada žino, kokiais atvejais deklaracijos nepakanka, pvz., jei eismo įvykio metu yra sužeistųjų, apgadintas trečiųjų asmenų turtas arba kyla įtarimų, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių gali būti neblaivus. Tokiose situacijose pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar deklaracijos pildymas apskritai galimas. Jei kyla bent menkiausių abejonių arba vairuotojams nepavyksta susitarti dėl tolesnių veiksmų, geriausia kviesti policiją.
