Šiltuoju metų laikotarpiu miestų gyventojai renkasi dviračius ne tik laisvalaikio praleidimui, bet ir kasdieniam transportui. Prie besikeičiančių tendencijų prisideda ir šalies miestų savivaldybių pastangos sujungti pavienius dviračių takus ir sukurti vientisą dviračių tinklą.
Vilniaus JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius teigia, kad per pastaruosius 7-erius metus dviračių takų prieinamumas ir kokybė Vilniuje sparčiai tobulėja, o miesto gyventojai aktyviai skatinami dviratį matyti ne tik kaip laisvalaikio praleidimo priemonę.
„Šiuo metu turime daugiau kaip 150 kilometrų kokybiškos dviračių infrastruktūros, kai dar 2016 metais bendras visų dviračių takų ilgis Vilniuje siekė vos 40 kilometrų. Pavienės dviračių takų atkarpos yra sujungiamos į vientisą tinklą – norime, kad vilniečiams būtų sudaromos galimybės dviratį naudoti ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdieniniam susisiekimui mieste“, – teigia jis.
Paklaustas, kaip Vilniaus gyventojai ir svečiai skatinami persėsti ant dviračio, pašnekovas sako, kad prie to prisideda dviračių takų ir stovėjimo infrastruktūros plėtra – žmonės vis dažniau atsisako automobilių ir dviratį atranda kaip kasdienio susisiekimo priemonę.
„Remiantis 2022 metų Vilniaus miesto gyventojų modalinio pasiskirstymo apklausos duomenimis, seniūnijose, kur yra išplėtotas dviračių takų tinklas, kelionių, atliekamų dviračiu dalis siekia iki 5 proc., kai viso Vilniaus miesto vidurkis yra apie 2 proc. Ši tendencija rodo, kad žmonės vertina ir vis aktyviau ima naudotis atnaujinama dviračių infrastruktūra“, – tvirtina ekspertas.
Darbai tęsis ir toliau
E. Stankevičiaus teigimu, verta paminėti ir ramaus eismo gatvių įvedimo iniciatyvą, kai Vilniaus miesto gatvės buvo pertvarkomos taip, jog prioritetas būtų skiriamas pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams, kartu sudarant sąlygas dviratininkams judėti bendrame sraute.
„Šių pokyčių nauda akivaizdi – statistika rodo, kad eismo įvykių skaičius sumažėjo perpus, užvažiavimų ant pėsčiojo – 60 proc., o susidūrimų su dviratininkais – 20 proc. mažiau“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Anot jo, didžioji dalis paskutiniu metu plėtojamų ir įrengiamų dviračių takų – trūkstamos jungtys, skirtos susieti esamas atkarpas bei užtikrinti infrastruktūros tęstinumą.
„Paskutiniu metu Vilniuje buvo užbaigiamos itin svarbios dviračių takų jungtys – įvykdytas Neries kratinių sutvarkymas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, užbaigtas Žirmūnų trikampio projektas, kurio metu nutiesti dviračių takai Tuskulėnų, Žirmūnų, ir Minties gatvėse bei pabaigti įrengti dviračių takai T. Narbuto, P. Vileišio, Algirdo bei Linkmenų gatvėse“, – pasakoja E. Stankevičius.
Vyro teigimu, prie to labai daug prisidėjo Europos Sąjungos (ES) lėšos, nes šios dviračių jungtys yra kritiškai svarbios, siekiant turėti ne atskirus ir pavienius takus, o vientisą tinklą.
„Nėra taip, kad išskiriame vieną ar kitą sostinės mikrorajoną – trūkstamų jungčių turime visur, todėl iki 2027 metų toliau vyks intensyvi dviračių takų tinklo plėtra kasmet tiesiant ne mažiau kaip 20 km naujų kokybiškų ruožų“, – dalinasi jis.
Didžiausias dėmesys – saugumui
Biržų savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera teigia, kad dviračių takai mieste tiesiami siekiant užtikrinti miesto gyventojų ir svečių saugumą.
„Norime, kad gyventojai galėtų saugiai vykti į darbą, sodą ar mokyklą. Mieste turime daug turistų, keliaujančių dviračiais, dažnai matome jaunus žmones, moksleivius, kurie būtent tokiu būdu keliauja mokytis. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame gatvėms, kuriose įsikūrę daug gamyklų. Šiais keliais žmonės dviračiais vyksta į darbą, bet tomis pačiomis gatvėmis važiuoja ir daug sunkiojo transporto, todėl gyventojams keliauti gatve tampa nesaugu“, – tikina jis.
Pasak pašnekovo, galutinis tikslas – vientisas dviračių tinklas, apimantis ne tik Biržus, bet ir dalį užmiesčio.
„Dalis planų yra skirti artimesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, takas šalia Apaščios upės, kuris drieksis per visą miestą ir susijungs su jau esamais dviračių takais, bet yra ir ilgalaikių planų, kurie gali užtrukti dešimtmečius. Siekiame viską sujungti į vieną, didelį dviračių taką, kuris leistų pradėti kelionę viename miesto gale, o užbaigti visiškai kitame“, – aiškina specialistas.
Paklaustas apie ateities planus, G. Neviera teigia, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas vientiso tinklo sukūrimui ir takų plėtimui į užmiestį.
„Neplanuojame senų takų palikti likimo valiai – šie darbai apima tiek naujų takų diegimą ir sujungimą su jau esamais, tiek esamų takų prižiūrėjimą ar atnaujinimą. Džiaugiamės galėdami pasinaudoti ES finansavimu, kuris buvo ir bus pagrindinis šaltinis dviračių takų įrengimui mieste, tačiau planuose turime ne tik Biržus, bandysime takus nutiesti ir aplink miestą – dažnai pastebime tendenciją į sodą vykti dviračiu, todėl norime, kad tai būtų galima padaryti kuo patogiau ir saugiau“, – komentuoja pašnekovas.
Susisiekimo ministerija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, siekdama paskatinti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtrą visoje Lietuvoje. 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu tam skirta 10 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.
2021–2027 metų laikotarpiui iš ES fondų dviračių infrastruktūros plėtrai savivaldybėms numatoma skirti apie 100 mln. eurų.
Kaip šiuo metu atrodo savivaldybėse esantys dviračių takai ir jų plėtros planai, galite susipažinti Susisiekimo ministerijos kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija, savivaldybėmis ir dviratininkus vienijančiomis bendruomenėmis parengtame žemėlapyje: https://gis.ktvis.lt/webappbuilder/apps/65/
