Lietuvos vežėjai sėkmingai plečia veiklą Europos Sąjungos rinkose. Statistikos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bendras šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 24,4 proc., tuo tarpu Vokietijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Italijai ir Belgijai transporto paslaugų suteikta po 30–40 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
„Lietuvos transporto sektorius išlaiko tvarų makroekonominių rodiklių augimą. Didėja ne tik transporto paslaugų eksportas, bet ir sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos, transporto paslaugų balansas. Tikėtina, kad šiemet transporto sektoriuje išliks teigiamos tendencijos“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.
Vien per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos transporto, saugojimo ir ryšių sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė išaugo 8,6 proc., transporto paslaugų balansas – 31 proc., transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos – 13,5 proc.
Toliau didėjo transporto paslaugų eksportas į Europos Sąjungos valstybes – ypač į Vokietiją (+43 proc.), Prancūziją (+39 proc.), Nyderlandus (+41 proc.), Italiją (+37 proc.) ir Belgiją (+33 proc.). Kiek lėtesnis šių paslaugų eksporto augimas į Rusiją (+5 proc.) ir Baltarusiją (+19 proc.).
Išankstiniais duomenimis, pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, krovinių vežimas sausumos transportu išaugo 3,23 proc. (iki 74,1 mln. t), iš jų kelių transportu pervežta 5,8 proc. daugiau (47,2 mln. t), geležinkeliais – 1 proc. mažiau (26,9 mln. t). Krovinių vežimo geležinkeliais rezultatus labiausiai lėmė 21,3 proc. sumažėjęs tranzitas Kaliningrado srities kryptimi, mažesni anglies vežimai. Tikėtina, kad ateityje krovinių vežimą leis padidinti birželio mėnesį startavęs naujas konteinerinis traukinys iš Klaipėdos į Kijevą, kuris, planuojama, važiuos kas savaitę ir kasmet perveš po daugiau kaip 10 tūkst. TEU konteinerių vienetų.
Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 6,4 proc. Klaipėdos uoste krauta 23,7 mln. t (6,7 proc. daugiau), Būtingės terminale – 4,7 mln. t (4,6 proc. daugiau). Klaipėdos uosto rezultatams daugiausia įtakos turėjo 21,2 proc. išaugusi konteinerių krova ir 103 proc. didesnė grūdų krova.
Lietuvos oro uostuose pirmą šių metų pusmetį aptarnauta beveik 3,1 mln. keleivių – 4,8 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Populiariausios skrydžių kryptys nepakito: apie 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Didžiausias 15,1 proc. keleivių skaičiaus augimas pasiektas Kauno oro uoste. Krovinių krova šalies oro uostuose pirmą pusmetį padidėjo 7 proc.
