Specialistai teigia, jog kai kuriuose magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose būtų galima leisti skrieti iki 150 km/h, tačiau vairavimo profesionalai siūlo dar labai gerai dėl to pagalvoti. Savo ruožtu susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius naujienų portalui LRT.lt pripažino, kad greitis greitkelyje Vilnius–Kaunas greičiausiai bus didinamas, kai bus išspręstas klausimas dėl dviejų sankryžų.
Praėjusių metų rudenį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimo projektui, kuriame buvo numatytas ir punktas dėl didesnio leistino greičio šalies greitkeliuose. Vasaros metu greitkeliuose lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais leista važiuoti ne didesniu kaip 120 km/h, žiemos metu – iki 110 km/h greičiu (iki tol KET buvo numatyti atitinkamai 110 km/h ir 100 km/h apribojimai, o automagistralėse šiltuoju metų laiku leidžiamas 130 km/h greitis).
Kaip teigia policijos pareigūnai, magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda nėra vienas iš labiausiai avaringų kelių, jis neblogai sukonstruotas ir prižiūrimas. Tad galbūt galima leisti vairuotojams važiuoti ir dar didesniu greičiu?
Pasak saugaus eismo eksperto, buvusio Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus Vigilijaus Sadausko, nustatydamas greitį, kelio savininkas atsižvelgia į tris dalykus.
„Atsižvelgiama į automobilių parko būklę – kelyje gali važiuoti ne tik modernūs, bet ir senesni automobiliai. Neparašysi, kad iki 2000-ųjų pagaminti automobiliai gali važiuoti 110 km/h, o nuo 2013-ųjų – 140 km/h ar neribotai. Antras labai svarbus faktorius – kelio inžinerinė būklė: kelio statiniai, danga ir pan. Trečias – automobilio vairuotojas, kuris dalyvauja eisme. Kai kuriose šalyse mokydamiesi vairuoti turite išvažiuoti ir į automagistralę. Neseniai Lietuvoje dar buvo draudžiama mokyti automagistralėje, tad kaip išmokti važiuoti, jei draudžiama?“ – klausia V. Sadauskas.
Iš kelio turėtų pasitraukti grybautojai
Kaip portalui LRT.lt tvirtino V. Sadauskas, magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra ruožų, kur greitį būtų galima padidinti ir iki 150 km/h, tačiau, ar tai daryti verta, – klausimas atviras.
„Tame ruože visi turėtų judėti panašiu greičiu, nes kitu atveju koks nors vairuotojas gali sukelti sumaištį kitiems eismo dalyviams. Vokietijos automagistralėse dažnai yra trys juostos: pirmąja važiuojama apie 110 km/h, antrąją – apie 130 km/h, o trečiąja juosta važiuojama greičiau kaip 150 km/h. Jei Lietuvoje krovininis automobilis važiuos 90–100 km/h greičiu, kas nors jį norės aplenkti 120 km/h greičiu, ką daryti tiems, kurie antra juosta atlėks dar didesniu greičiu? Bus chaosas“, – atsako V. Sadauskas.
Pasak saugaus eismo eksperto, Vokietijoje automagistralės yra atitvertos nuo žvėrių, pėsčiųjų, dviratininkų, grybautojų ar mėlynių pardavėjų. Tuo metu Lietuvoje grybautojai ir uogautojai mėgsta išeiti prekiauti į magistralę – ne vieną jų vairuotojai galėjo sutikti vasarą atkarpoje prie Kryžkalnio.
Anot valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Mindaugo Rinkevičiaus, magistralėje išties yra „švarių“ ruožų, kur yra visos reikalingos priemonės ir inžinerinė infrastruktūra, kad greitis galėtų būti didesnis.
„Eilinis vairuotojas, žinoma, nori gauti rezultatą. Kelias tvarkomas, platinamas, gerinama danga – kodėl gi vairuotojai negalėtų važiuoti greičiau, turėti mažesnes sąnaudas, jei moka mokesčius?“ – sutinka M. Rinkevičius. Kita vertus, pasak direktoriaus pavaduotojo, Lietuvoje greitis dabar yra optimalus, o kartais vairuotojams jis būna ir per didelis.
„Būna labai skaudu, kai vairuotojai įsikala į galvą, kad jei yra numatytas koks nors greitis, tai vairuotojai tokiu greičiu turi ir važiuoti. Ne kartą pažįstami yra nulėkę nuo kelio. Klausiu, kokiu greičiu važiavo. Atsako, kad leistinu. Jei toks nusistatymas, tai turime ir avarijų“, – priduria M. Rinkevičius.
Tuo metu Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius portalui LRT.lt sakė, kad magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda nėra vienas iš labiausiai avaringų kelių, be to, jis neblogai sukonstruotas ir prižiūrimas: „Pagrindinės bėdos šiame kelyje – sankryžos, nuovažos, pėstieji, autobusų stotelės ir laukiniai žvėrys. Norėtųsi turėti labai gerus, patikimus, saugius ir apšviestus kelius, kaip Vakaruose.“
G. Aliksandravičius teigia nesantis prieš greičio didinimą, jei tik bus sudarytos tam tinkamos sąlygos. „Vasarą atkarpa Kaunas–Klaipėda galima važiuoti 130 km/h, bet ar daug tokiu greičiu važiuojančių? Yra tokių, kurie lekia 140 km/h, bet yra ir važiuojančių 100–110 km/h, nes galbūt pasveria savo įgūdžius. Jei žmogus taupus, jis suvokia, kad iš Vilniaus į Klaipėdą nuvažiuos 15 minučių vėliau, bet sąnaudos bus keliolika procentų mažesnės“, – skaičiuoja G. Aliksandravičius.
R. Sinkevičius: reikia sutvarkyti dvi sankryžas
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aiškina, jog žiemą keliuose greitis mažinamas dėl gamtinių sąlygų, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Pasak M. Rinkevičiaus, valstybės įmonė „Automagistralė“ greitį mažina ten, kur yra pavojingų vietų, vyksta žmonių migracija, yra „juodų dėmių“ ar sustojimų.
Kaip teigė ministras, orientuojamasi į greičio padidinimą iki 130 km/h šiltuoju metų laiku visoje atkarpoje Vilnius–Klaipėda, tačiau tam esą reikia atlikti kai kuriuos techninius darbus.
„Yra pora sankryžų, kurias reikia sutvarkyti. Viena jų – už Grigiškių, kur yra kavinė „Tvirtovė prie Didžiulio“ ir apsisukimas. Ši vieta turėtų būti sutvarkyta. Taip pat atkarpa 94–101 kilometre už IX forto. Jei šias dvi sankryžas pavyks sutvarkyti, o mes tai planuojame padaryti, manau, pasitarus su specialistais, galima priimti sprendimą dėl greičio padidinimo iki 130 km/h“, – portalą LRT.lt informavo R. Sinkevičius.
Pasak ministro, kalbėti apie greitį, didesnį kaip 130 km/h, važiuojant iš Kauno į Klaipėdą dar kol kas per anksti dėl kai kurių techninių priemonių neįgyvendinimo.
„Bet apie tai reikia galvoti. Manome, kad, atsiradus dinaminiams ženklams, kitoms reikalingoms techninėms priemonėms, panaudojus daugiau IT technologijų, kurios leistų spręsti apie dangos kokybę, apledėjimą ir kitus dalykus, būtų galima galvoti apie dar didesnį greitį“, – sakė R. Sinkevičius.
Lenktynininkas: vairuotojai nulekia nuo kelio tiesiame ruože
Lenktynininko Deivido Jociaus manymu, kol kas sudėtinga kalbėti apie greičio didinimą magistralėje dėl vairavimo kultūros, daugybės techniškai netvarkingų automobilių ir kelių būklės.
„Keliai galbūt nėra patys blogiausi, nes esu išbandęs įvairiuose regionuose ir šalyse blogesnių, tačiau mūsų vairavimo kultūra ir požiūris į transporto priemonių eksploatavimą dar yra žemas. Daugelis žmonių žiemines ir vasarines padangas perka iš sąvartynų. Dauguma avarijų įvyksta tiesiojoje – matau tai, kai kone kasdien važiuoju iš Kauno į Vilnių“, – LRT.lt pasakoja D. Jocius.
Lenktynininkas atkreipia dėmesį į provėžas pirmojoje juostoje, susidariusias dėl sunkiasvorių automobilių. „Lenktynių metu mes turime tokį patį kelią – sportiniai automobiliai tokias provėžas padaro žvyrkelyje. Žiemos ralyje suvaldyti automobilį provėžose reikėjo nemažai įgūdžių. Jei yra plikledis, pavojinga, kad net važiuojant leistinu greičiu automobilis gali apsisukti, sumėtyti. Tuomet automobilis gali kliudyti ir važiuojantį bei lenkiantį antrąja eismo juosta“, – aiškina lenktynininkas.
Be to, pasak D. Jociaus, ne vienas vairuotojas autostradoje skuba, privažiuoja arti kito automobilio, mirksi šviesomis ir liepia trauktis iš kelio: „Jei važiuoji vidutiniu greičiu, įsijungęs autopilotą, tai būtinai tave prisiveja, mirksi ir nori aplenkti. Juokinga, kad po poros kilometrų, važiuodamas leistinu greičiu, tokį vairuotoją pasiveji ir aplenki. Taip ir nesupranti, kam jam reikėjo taip lėkti ir visus kelyje trikdyti.“
D. Jociaus teigimu, savo statusą labai linkę parodyti visureigių vairuotojai. „Lietuvoje vairavimo kultūra yra susiformavusi nuo tų laikų, kai buvo labai sunku įsigyti mašinas. Esant galimybei, lietuviai įsigyja geresnį automobilį. Visureigiai yra nepigūs, tad, turėdami tokią transporto priemonę, lietuviai mėgsta pademonstruoti savo statusą. Dažnas visureigio vairuotojas galvoja, kad gali daryti, ką nori, statyti automobilį į neįgaliųjų vietas ir panašiai“, – tęsia ralio pilotas.
Populiariausia pasaulyje televizijos laida apie automobilius „Top Gear“ („Aukščiausia pavara“) neseniai rodė reportažą, kuriame teigė, jog Jungtinėje Karalystėje greičio limitas nustatomas pagal nuotolį, kurio reikia, kad automobilis sustotų. Teigiama, kad modernūs automobiliai turi geresnius stabdžius ir sustoja kur kas greičiau. Tuo metu D. Jocius tvirtina, jog nesvarbu, ar automobilis yra 30, ar 2 metų senumo, jis niekada nepakeis fizikos dėsnių.
„Jei automobilis sveria, tarkime, 1 t 400 kg, nesvarbu – senas ar naujas – jis sustos per tą patį laiką, turėdamas tokias pačias padangas ir pan. ABS sistema tik leidžia vairuotojui, neturinčiam didelių įgūdžių, sustoti lengviau. Varžybų metu mes važiuojame neturėdami šių sistemų, todėl įtakos turi tik svoris ir sukibimas su keliu, taip pat automobilio amortizacija. Tai, kad automobilis naujas, nėra rodiklis“, – tvirtina D. Jocius.
