Šylant orams, o šalyje toliau galiojant karantinui, vis daugiau gyventojų savaitgaliais ir kitomis dienomis nusprendžia bent trumpam iš miesto pabėgti į gamtą ar užmiesčio sodybas. Žmonių keliai tokiais atvejais neretai susikerta su vis intensyvėjančios pavasarinės gyvūnų migracijos maršrutais. Draudikai perspėja, kad gegužė išsiskiria gyvūnų aktyvumu, o šį mėnesį paprastai būna fiksuojama daugiausiai susidūrimų su miško gyventojais.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pažymi, kad susidūrimų su gyvūnais paprastai pradeda daugėti jau balandį, tačiau šiemet šis mėnuo buvo ramesnis dėl karantino metu sumažėjusio eismo intensyvumo. Lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, šiemet susidūrimų su gyvūnais buvo fiksuota kone dvigubai mažiau. Vis tik R. Bieliauskas ragina neprarasti budrumo, nes gegužė – intensyviausias pavasarinės gyvūnų migracijos laikotarpis.
„Įpusėjus pavasariui gyventojai, išsiilgę gamtos, skuba į užmiestį pasimėgauti pirmąja šiluma. Šiemet, kai galimybių pramogauti mieste dėl karantino yra mažiau, ši tendencija tik dar labiau išryškės. Primename vairuotojams, kad šiuo metų laiku būtų itin atidūs – ypatingai važiuodami apie gyvūnų pavojų įspėjančiais kelio ženklais pažymėtuose ruožuose, taip pat tamsiuoju paros metu“, – sako R. Bieliauskas.
Bieliauskas pabrėžia – saugus greitis ir atstumo nuo kitų transporto priemonių laikymasis padėtų išvengti daugybės eismo įvykių, nutinkančių užmiesčio keliuose.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė į kelią įšokus gyvūnui spėja sustabdyti, tačiau važiuojančios jai iš paskos – ne. Saugus eismas, gerai veikiantys stabdžiai ir gerą matomumą tamsiuoju paros metu užtikrinantys žibintai – itin svarbūs. Pastebėjus į kelią išbėgusį gyvūną ar jų būrį, reikėtų sustojus ir įsijungus avarinius signalus palaukti, kol jie iš važiuojamosios dalies pasišalins. Nebandykite gyvūnų apvažiuoti ar jų paskubinti garsiniu signalu. Dėl tokių veiksmų situacija gali tapti tik pavojingesnė“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Pasak draudikų atstovo, dažniausi Lietuvoje yra automobilių susidūrimai su stirnomis. Pavojingiausi ir daugiausiai žalos pridaro susidūrimai su stambiais miško gyvūnais – briedžiais. Dėl savo sudėjimo žvėrys gali visu svoriu kristi į automobilio saloną pro priekinį stiklą, rimtai sužaloti keleivius, sukelti grėsmę jų gyvybėms. Vis tik net ir susidūrimai su smulkiais miško žvėreliais, R. Bieliausko teigimu, gali pridaryti nemenkų nuostolių.
Bieliausko teigimu, vidutinė bendrovės fiksuojama žala, kurią patiria vairuotojai susidūrę su laukiniais gyvūnais, siekia daugiau kaip 1700 eurų. Šiemet bendra užfiksuotų žalų suma – beveik 180 tūkst. eurų.
„Kartais susidūrimo metu automobiliui padaryta žala gali neatrodyti labai didelė – smulkus įlenkimas, įbrėžimas ar žibinto gaubto įtrūkimas. Vis tik automobilį apžiūrėjus meistrams neretai paaiškėja, kad realūs nuostoliai yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, susidūrimo metu net ir nestipriai įskilus žibinto gaubtui, gali tekti keisti visą LED žibintą, o tai gali kainuoti pusantro tūkstančio eurų ir daugiau. Panaši situacija ištinka ir prireikus keisti naujesnių automobilių apdailos bei apsaugos detales, kurios įprastai – brangesnės“, – sako R. Bieliauskas.
Dėl to R. Bieliauskas visais atvejais susidūrus su gyvūnu rekomenduoja kviesti policiją. Tokiu būdu išvengiama nesusipratimų, įvykis yra tinkamai užregistruojamas, o kasko draudimas gali atlyginti patirtus nuostolius. Be to, tai leidžia deramai pasirūpinti ir galimai sužeistu gyvūnu, kurio paprasčiausiai palikti kankintis šalikelėje taip pat negalima
