Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos yra Latvijos keliuose. Apie dešimtadalį visų šalių vairuotojų sako, jog yra susikoncentravę tik į vairavimą ir į aplinką dėmesio nekreipia.
„Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Baltijos šalių vairuotojų geranoriškumas skiriasi. Tyrimo duomenimis, pamatę pakelėje sugedusį automobilį sustoja ir pasiūlo pagalbą 42 proc. Estijos, 33 proc. Latvijos ir 31 proc. Lietuvos gyventojų.
„Mūsų šalies vairuotojai rečiausiai sustoja padėti kitiems. Du trečdaliai Lietuvos vairuojančių žmonių į kelkraštyje stovinčias transporto priemones reaguoja atsargiai. Lietuviai rečiau nei latviai ar estai stabdo savo automobilį, lipa iš jo ir skuba pasiūlyti pagalbą. Tokią atsargą reikėtų vertinti teigiamai tik tada, kai sąlygos padėti nėra palankios – tamsus paros metas, sustojimui netinkama vieta ar skubėti verčiančios asmeninės aplinkybės. Nors dėl techninių gedimų kelionės tęsti negalintys vairuotojai vis dažniau kviečia pagalbą kelyje, tačiau visuomenės abejingumas taip pat neturėtų tapti norma. Vairavimo kultūra Lietuvoje gerėja, tačiau nereikėtų pamiršti, kad atsisakymas padėti prašančiajam pagalbos nėra geriausias sprendimas kelyje”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, tik į savo poreikius susikoncentravusių vairuotojų daugiausiai yra Lietuvoje (11 proc.), o mažiausiai – Latvijoje (8 proc.), Estijoje tiktai į vairavimą kelyje dėmesį kreipia 9 proc. automobilių šeimininkų.
„Šie skaičiai iliustruoja, kad geranoriškumas kelyje yra vienas iš faktorių, pagal kuriuos galime kalbėti apie mūsų bendrą elgesį eisme bei pagarbą kitiems vairuotojams. Tyrimas rodo pozityvią tendenciją – visose Baltijos šalyse neliksite nepastebėtas, jei jums kas nors nutiks kelyje – vairuotojai atkreipia dėmesį į kitų vairuojančių asmenų poreikius ir yra palankiai nusiteikę jų atžvilgiu”, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad kas antras Lietuvos vairuotojas geranoriškai užleidžia į kitą eismo juostą persirikiuojančius eismo dalyvius ir iš šalutinio į pagrindinį kelią išsukančias transporto priemones. Taip elgiasi 41 proc. Estijos ir 39 proc. Latvijos vairuotojų.
„Sėkmingai persirikiavus galioja nerašyta etiketo taisyklė – trumpam įjungti avarinės signalizacijos žibintus, tokiu būdu padėkojant kitam eismo dalyviui už užleistą vietą. Kelių eismo taisyklėse tikrai nesurastume tokios šių įspėjamųjų signalų naudojimo paskirties, bet šis veiksmas yra tapęs vienu dažniausių padėkos būdų mūsų gatvėse”, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Apklausos duomenis, 35 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos vairuojančių žmonių įspėja kitus vairuotojus apie kelyje laukiančias nenumatytas eismo sąlygas ar netikėtas situacijas.
„Prasidėjus šiltajam sezonui, padaugėja kelio remonto darbų, todėl didesnis atidumas ir tolerancija tokiomis aplinkybėmis ar kelyje pastebėjus kitą kliūtį yra labai svarbu. Būtina žinoti, kad įspėjimas šviesomis apie kelyje greitį matuojančius pareigūnus ar greičio matuoklius nėra teisėtas, todėl taip besielgiantys vairuotojai yra pažeidėjai“, – pabrėžia V. Katilienė.
Pasak draudikės, kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. V. Katilienės teigimu, šių principų bei vairavimo etikos būtina nepamiršti ir šiltuoju sezonu, kai žmonės automobiliais važinėja daugiau.
Psichologės Ingos Būdvytytės teigimu, vairavimo kultūra Baltijos šalyse keičiasi, nors dar vis pasitaiko nekantrių, irzlių vairuotojų, tačiau didžioji dalis sėdančiųjų prie vairo yra išties geranoriški, empatiški ir bendruomeniški. „Anksčiau žmonės buvo uždaresni, linkę niekur nesivelti. Šiuolaikinė karta atviresnė, tolerantiškesnė, mažiau kaustoma baimių. Be to, daugybė įvairiausių pavyzdžių rodo, kad gerumas yra užkrečiamas. Sulaukus gerumo kur kas lengviau ir natūraliau pavyksta skleisti jį toliau, pagerėja nuotaika ir vairuotojai tampa geranoriškesni kitiems”, – kalba I. Būdvytytė.
Ji atkreipia dėmesį į vairuotojus, kurie kelyje yra dėmesį sutelkę tik į save: „Jei žmogus yra uždaras, nelinkęs bendrauti, jis tiesiog natūraliai nepastebės į bėdą pakliuvusių ar norinčių persirikiuoti vairuotojų. Toks susitelkimas taip pat gali būti sąlygotas ir vairavimo įgūdžių – jei vairuotojas dar neturi patirties ir prie vairo nesijaučia užtikrintai, jis bus susitelkęs tik į kelią ir taisyklių laikymąsi, siekdamas išvengti bet kokių nepalankių situacijų”, – aiškina psichologė.
„Gjensidige” užsakymu, reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.