Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją. Joje numatytiems tikslams iki 2035 m. pasiekti reikalingas lėšų poreikis sudaro apie 11 mlrd. eurų, iš jų 6,9 mlrd. eurų – investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. eurų – kelių priežiūrai, apie 2,4 mlrd. eurų – vietinės reikšmės keliams, 0,2 mlrd. eurų – administravimui ir įstatymų numatytoms prievolėms vykdyti.
Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Jo teigimu, įgyvendinę šią strategiją pasieksime, kad šalies kelių infrastruktūros kokybė atitiktų Vakarų Europos lygį.
Strategijoje iki 2035 m. numatyti siektini kokybiniai rodikliai, kuriais vertinama magistralinių, krašto ir rajoninių kelių asfalto dangos būklė. Strategija numato, kad iki 2035 m. neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, t. y. 2 439 km. Taip pat numatyta rekonstruoti 400 km nesaugių krašto kelių, kurie šiuo metu neatitinka esminių Kelių techniniame reglamente nustatytų kelio dangos pločio reikalavimų. Pavyzdžiui, šiuo metu yra krašto kelių ruožų, kurių plotis yra apie 3,5 metro. Iki šių metų pabaigos bus ištirta visų rajoninės reikšmės asfaltuotų kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl reikalingų ruožų ir jų tvarkymo apimčių.
Strategijoje iki 2035 m. numatyta baigti viso ruožo nuo Lenkijos iki Latvijos transporto koridoriaus „Via Baltica“ rekonstravimą. Numatyti 8 šio projekto įgyvendinimo etapai, kurių metu iš viso numatoma rekonstruoti beveik 190 km, o planuojama vertė – 684 mln. eurų. Kitiems dviem projektams įgyvendinti – keliui A1 (Vilnius–Kaunas) ir keliui A 14 (Vilnius–Utena) – prireiks beveik 350 mln. eurų.
Šiais metais numatyta baigti „Via Baltica“ ruožo, Panevėžio aplinkkelio plėtrą. (10,53 iki 22,06 km.),
2021–2025 m. atlikti Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,07 km rekonstravimą,
2025–2027 m. m. Panevėžys–Aristava–Sitkūnair uožo nuo 7,50 iki 37,78 km rekonstravimą,
2026–2027 m. Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 37,78 iki 53,54 km rekonstravimą,
2028–2030 m. Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 53,54 iki 87,86 km rekonstravimą,
2030-2032 m. Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 9,17 iki 38,83 km rekonstravimą,
2031–2032 m. Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 38,83 iki 47,83 km rekonstravimą,
2032–2033 m. Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 47,83 iki 66,09 km rekonstravimą.
Siekiant įgyvendinti šią strategiją, siūloma įdiegti naują kelių apmokėjimo sistemą (e-tolling), kuri per metus leistų papildomai surinkti per 60 mln. eur,. tačiau kol kas pasiūlymas įstrigęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Kelių direkcija šiuo metu yra sulauksi prašymų dėl 15 aplinkkelių tiesimo Lietuvoje. Vienas iš jų Karsakiškio aplinkkelis. Pagal esamas finansines galimybes aplinkkelių projektai gal būt bus pradėti įgyvendinti tik nuo 2033 m. Iki šio laikotarpio atsižvelgiant į tranzitinio transporto intensyvumą siūloma įgyvendinti tik Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo antrąjį etapą.
