2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.
Kuria saugaus eismo miestelį
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.
Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.
„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.
Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.
Per pandemiją dirbo sparčiau
2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.
„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.
„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.
Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.
Saugiausia diena – sekmadienis
Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.
„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.
Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.
Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
