Tropinių karščių banga veikia vairuotojų savijautą, todėl tokiu laikotarpiu keliuose pastebimai padaugėja smulkių eismo įvykių. Draudikai pastebi, kad dėl didelio karščio eismo įvykių pagausėja net ir įprastose situacijose bei gerai pažįstamuose maršrutuose, todėl perspėja rūpintis savo savijauta ir neprarasti atidumo.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad oro temperatūrai užtenka viršyti 24 °C ribą ir smulkių eismo įvykių skaičius išauga dešimtadaliu, tačiau karščiui dar labiau kylant, avarijų pagausėja jau penktadaliu.
„Šių metų birželį, oro temperatūrai svyruojant 24-27 °C ribose, BTA fiksavo 11 proc. daugiau eismo įvykių už įprastą vidurkį. Tuo tarpu temperatūrai viršijus 27 °C ribą, avarijų skaičius įprastą vidurkį lenkė net 21 proc. Eismo įvykių kiekis neabejotinai koreliuoja su karščiu. Optimaliausia vairuotojams oro temperatūra yra 19-24 °C. Didesni karščiai veikia savijautą – vairuotojai ima sunkiau koncentruoti dėmesį, sulėtėja reakcija ir klysta net įprastose situacijose. Deja, bet neretai linkstama savo savijautos nesureikšminti arba net ir ignoruoti“ – teigia A. Žiukelis.
Kuo karščiau, tuo blogiau
Įvairios studijos rodo, kad karštis ir eismo įvykiai tarpusavyje yra susiję: kuo temperatūra aukštesnė, tuo nesusipratimų kelyje daugiau. Situaciją dar labiau komplikuoja, jei pats vairuotojas jaučiasi nekaip.
„Priežasčių prastesnei savijautai toli ieškoti nereikia. Ją gali lemti karščio paaštrintos jau turimos sveikatos problemos, nuovargis ir neišsimiegojimas, nepakankamas skysčių vartojimas. Kita dalis faktorių yra išoriniai, kuomet sėdama į saulės prikaitintą automobilį, jame tinkamai neveikia kondicionierius arba pasidaromas skersvėjis ir važiuojant karštas lauko oras į vairuotoją pučia iš visų pusių. Perkaitimas sukelia panašią į lengvą apsvaigimą būseną, todėl ir jaučiamasi, ir reakcijos panašios tarsi išgėrus alkoholio“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.
Jei automobilis buvo ilgesniam laikui paliktas saulėkaitoje ir yra prikaitęs, rekomenduojama bent jau pravėdinti jį atidarant priešingose pusėse esančias dureles. Čia verta prisiminti, kad prietaisų skydelio rodoma temperatūra neatitinka esančios salone, nes temperatūros jutiklis pritvirtintas automobilio išorėje. Jei svaigsta galva, jaučiamasi silpnai, pykina ar juntami bet kokie kiti neįprasti simptomai, tokių karščių metu geriau pačiam nevairuoti.
„Įlipus į karštos saulės atokaitoje visą dieną paliktą automobilį, pojūtis panašus tarsi atsidūrus pakūrentoje pirtelėje. Todėl rekomenduojama, jei tik įmanoma, automobilį visai dienai statyti tokioje vietoje, kur išvažiavimo metu bus pavėsis – net jei atvykus ryte būtent ten šviečia saulė“, – sako draudimo bendrovės ekspertas A. Žiukelis.
Sunkiai paaiškinami įvykiai
Draudikai pastebi, kad per tropinius karščius klystama elementariausiose situacijose: įvažiuojant į kiemus ar išvažiuojant iš jų, darant posūkius, važiuojant atbulomis, parkuojant automobilį, nepastebima, kad artėja kitos transporto priemonės ir paskubama manevruoti. Pasak A. Žiukelio, karščių metu dažniau fiksuojami ir keistesni įvykiai, kai dėl nepaaiškinamų priežasčių ignoruojamas raudonas šviesoforo signalas ar pirmumo ženklai.
„Tai lemia ne tik karštis, bet ir ypatingai kaitri, ryški saulė, kuri gali lengvai apakinti ir tiesiogiai, ir per atspindžius ant stiklų, veidrodėlių. Jokiu būdu negalima važiuoti „aklai“ – jei spiginant saulei vairuotojas trumpam yra apakinamas, būtina iškart įjungti avarinius ženklus ir saugiai sustoti šalikelėje. Viena iš efektyviausių išeičių yra dėvėti akinius nuo saulės, neskubėti ir įsitikinti, kad judėti yra tikrai saugu“, – primena draudimo ekspertas.
Didesnio atidumo reikia ir šalia perėjų ar tose vietose, kur pėstieji linkę sutrumpinti kelią ir kirsti važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje. Laikantis karštiems orams pėsčiųjų pastabumas bei koncentracija taip pat sumažėja.
Pasak A. Žiukelio, jei patikrinti ir sklandžiai veikia stabdžiai, pakaba, vairo mechanizmas – net ir rizikingose situacijose jie padeda vairuotojui sureaguoti daug greičiau ir padidina šansus išvengti eismo įvykio.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
