Šiandien susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius oficialiai atidarė rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Tikimasi, kad čia atlikti darbai avaringumą sumažins apie 70 proc.
„Lietuvoje – tai pirmoji automagistralė po daugiau negu 20 metų. Tai kelias, kurio nekantriai laukė visas regionas bei tranzitu čia vykstantys vairuotojai. Aukščiausius automagistralės reikalavimus atitinkantis kelias bus svarbi Šiaurės–Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su Baltijos ir kitomis Europos šalimis, inžinerinėmis priemonėmis maksimaliai sauganti eismo dalyvius“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.
Iškilmingu atidarymu pažymėtas svarbus baigtas magistralės „Via Baltica“ tobulinimo etapas – jos išplatinimas nuo 2 iki 4 eismo juostų visame kelyje tarp Kauno ir Marijampolės. Šiemet baigti platinti du Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esantys ruožai, kurių bendras ilgis – 24 km (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km). Nuo šiol visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, eismo saugai reikšmingas ne vien magistralės praplatinimas – rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų, įrengtos 2 žiedinės ir 3 skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui. Nuo susidūrimų su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos bei požeminė perėja gyvūnams.
Magistralės „Via Baltica“ dalies tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbai vyko nuo 2015 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.
Iškilmingame modernizuoto „Via Baltica“ ruožo atidaryme dalyvavo visų valstybių, kurias jungia ši magistralė, kelių direkcijų atstovai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius V. Andrejevas, taip pat Estijos, Latvijos ir Lenkijos kelių direkcijų atstovai. Šia proga renginio dalyviai taip pat susitiko Kaune apvalaus stalo diskusijoje „Tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ plėtros perspektyvos nuo Varšuvos iki Talino“.
Lietuvoje šiuo metu rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas ir rengiamas specialusis planas, pagal kurį bus nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.
