Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose aktyviai vyksta kelių kokybės tyrimai – šiam tikslui šiemet pirmą kartą pasitelkta mobili tyrimo laboratorija, leidžianti greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę. Nuo gegužės mėnesio jau nuskenuota 4500 km kelių, iš viso šiais metais planuojama ištirti 15 300 km kelių dangos būklę.
„Tai naujas kokybinis šuolis Lietuvos kelių kokybės tikrinime. Mes pirmieji iš Baltijos šalių įsigijome šią vieną moderniausių pasaulyje kelių tyrimų laboratoriją ir dabar turime galimybę patikrinti visus Lietuvos kelius, jų kokybę. Tada atitinkamai galima planuoti kelių remontą, rekonstrukciją ir priežiūrą. Svarbu, kad šie tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Tyrimų rezultatai taps pagrindu objektyviai teikti pirmenybę skubiausio remonto reikalaujantiems kelių ruožams, neatsižvelgiant į politinius užsakymus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Šiuo metu jau išanalizuoti pirmųjų 1000 km asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus. Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.
Dangos būklės indeksas susideda iš 3 parametrų. Pirmasis – komforto indeksas atspindi dangos nelygumų situaciją. Antrasis – saugumo indeksas, nustatomas atsižvelgiant į kelyje susidariusias vėžes, t. y. defektus, dėl kurių kelyje stovi vanduo, todėl automobilį gali sumėtyti arba jis gali nuslysti nuo kelio. Trečiasis – struktūrinis indeksas, parodantis dangos stiprumą, t. y. kelio galimybę atlaikyti apkrovas, atsparumą „lūžimui“.
„Prasta rajoninių kelių būklės situacija susidarė per daugelį metų dėl lėšų stokos, privalome ją spręsti. Pirmas žingsnis – esame parengę ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projektą. Ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Antras svarbus žingsnis kelių būklei pagerinti – laikytis sudaryto plano“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.
Pasak V. Andrejevo, pagal esamas galimybes, jei kelių finansavimas ateityje nepadidės, iki 2035 m. Lietuvoje turėtų būti sutvarkyti beveik visi magistraliniai ir krašto keliai, kurie yra blogos būklės ir maždaug pusė prastos būklės rajoninių kelių. Kelių direkcijos parengtame ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projekte numatyta, kad iki 2035 m. turi būti sutvarkyta apie 2119 km rajoninių kelių, tam reikės apie 551 mln. eurų.
Naudojantis mobilios laboratorijos įranga, Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenis bus galima atnaujinti kasmet, todėl bus tiksliau atrenkami remontuotini valstybinės reikšmės kelių ruožai, operatyviau sudaromi prioritetiniai jų remontavimo sąrašai, tinkamiau parenkamas kelio dangos remonto tipas. Kasmet atliekami kelių tinklo tyrimai leis nustatyti kelių būklę ir jos kitimo tendencijas, tuo pačiu įvertinti, ar esamų investicijų į kelius pakanka tinkamai kelių būklei užtikrinti. Taip bus galima efektyviau planuoti ir investuoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas.
