Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose sutrikęs naftos transportas degalų kainas pastarosiomis savaitėmis verčia kilti vis aukščiau. Viso pasaulio šalys ieško sprendimų, kurie padėtų sušvelninti šią situaciją ir nuramintų nepasitenkinusią visuomenę.
Neseniai Vengrija ir Kroatija nusprendė įvesti vadinamąsias „kainų lubas“, tuo tarpu Lietuva pasirinko kitą kelią – atlaisvinti dalį šalies kuro rezervo atsargų. Tačiau kuris kelias iš tiesų efektyvesnis – tiesioginis kainų ribojimas ar bandymas stabilizuoti rinką pasitelkiant rezervus? Ar valstybės bandymas kontroliuoti kainas padeda suvaldyti krizę, ar tik nukelia problemas į ateitį?
Apie tai plačiau pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorius-partneris doc. dr. Vladislavas Petraškevičius.
Kuro kainos paliečia kiekvieną
„Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Kuro kainų kilimas paveikia net ir tuos vartotojus, kurie nėra dažni degalinių lankytojai ar nesinaudoja transporto paslaugomis tiesiogiai – kadangi pirmiausia padidėja transporto išlaidos, brangsta prekių ir paslaugų tiekimas, todėl įmonės dažnai yra priverstos kelti savo produkcijos kainas.
„Dėl to didėja infliacija, o gyventojai turi daugiau mokėti už maistą, prekes ir, žinoma, keliones. Aukštos kuro kainos neišvengiamai paliečia ir patalpų šildymo išlaidas, ypač šaltuoju metų periodu. Visa tai ženkliai sumažina žmonių perkamąją galią, nes didelė jų pajamų dalis skiriama būtent kurui ir transportui“, – aiškina profesorius.
Vis tik doc. dr. V. Petraškevičius primena, kad kuro kainų kritimas taip pat turi neigiamų aspektų. „Nors mažesnės degalų kainos būtų naudingos gyventojams ir verslams, nes sumažėtų išlaidos, valstybei jos reikštų mažiau surenkamų mokesčių, gaunamų iš kuro pardavimų. Tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas ir turėtų įtakos viešosioms paslaugoms ar investicijoms“, – sako jis.
Būtent tokios situacijos ir kelia klausimą – ar valstybė turėtų aktyviai kištis į rinką, siekdama suvaldyti kainų svyravimus. Anot V. Petraškevičiaus, šalių vyriausybės gali bandyti reguliuoti kainas įvairiais būdais, pavyzdžiui, nustatydamos maksimalias kainas arba mažindamos akcizo mokesčius.
Valstybės įsikišimas į kainas: reakcija į krizę, bet ne sprendimas
Vadinamos „kainų lubos“ kurui reiškia, kad valstybė nustato didžiausią leidžiamą kuro kainą, už kurią degalinės gali parduoti kurą. Jei kuro rinkos kaina natūraliai pakiltų aukščiau nustatytos ribos, pardavėjai vis tiek negalėtų parduoti brangiau nei nustatė vyriausybė. Nors iš pirmo žvilgsnio šis instrumentas vartotojams gali atrodyti pozityvus, anot eksperto, ilgalaikėje perspektyvoje jis gali sukelti dar didesnį chaosą rinkoje.
„Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams ir padėti gyventojams bei verslams susidoroti su staigiais kainų šuoliais. Jei kuro kainos smarkiai kyla dėl pasaulinių naftos kainų ar kitų priežasčių, kainų lubos gali laikinai sumažinti finansinę naštą žmonėms, tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių. Kuro rinkos kainai pakilus virš oficialios vyriausybės nustatytos ribos, tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų. Tokiu atveju neišvengiamai formuojasi kuro deficitas rinkoje, išsirikiuoja ilgos automobilių eilės prie degalinių, sutrinka viso transporto ir komunalinių tarnybų darbas, atsiranda pagrįstas gyventojų nepasitenkinimas. Norint išspręsti šias problemas, valstybei gali tekti kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytų lubų“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius-partneris.
Pasak eksperto, patirtis rodo, kad įvairūs valstybių bandymai reguliuoti kuro kainas dažnai padėdavo trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui sukeldavo problemų – didėdavo valstybės išlaidos arba atsirasdavo kuro tiekimo sutrikimų. Dirbtinai sumažintos kainos didina kuro paklausą, kadangi įmonės ir gyventojai naudojasi proga įsigyti kurą žemesnėmis kainomis ir ne tik naudoja jį įprastoms kelionėms, bet ir pradeda kaupti atsargas, kad išvengtų galimų neigiamų kuro tiekimo sutrikimų pasekmių. Tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai ir visai valstybės energetinei politikai.
Panika rinkoje: kaip susiformuoja paklausos šokas
Doc. dr. V. Petraškevičius teigia, kad svarbų vaidmenį tokiose situacijose atlieka vadinamasis paklausos šokas – staigus ir netikėtas žmonių noro pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą padidėjimas arba sumažėjimas. Tai situacija, kai daug žmonių vienu metu pradeda pirkti daugiau (arba mažiau) nei įprastai, ir dėl to laikinai sutrinka rinka. Paprastai tai įvyksta labai greitai ir gali stipriai paveikti kainas bei prekių prieinamumą. Jis paprastai atsiranda dėl baimės ar gandų apie galimą prekių trūkumą, staiga pasikeitusių kainų ar jų prognozių, ekonominių ar politinių įvykių bei krizinių situacijų.
„Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines, pilasi pilnus bakus ir kartais perka kurą atsargai. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės, o kartais – išsekti rezervai, nors realiai kuro atsargų šalyje dar yra“, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius.
Kodėl kainų lubos būtų rizikingos?
Specialisto teigimu, jeigu Lietuvos vyriausybė vis tik nuspręstų reguliuoti kuro kainas ir įvesti „lubas“, tikėtina, kad tai galėtų trumpam sumažinti kuro kainas vartotojams. Vis dėlto, kadangi Lietuva yra nedidelė ir labai priklausoma nuo importuojamo kuro, tokia priemonė neišvengiamai sukeltų tiekimo problemų ir ilgainiui padidintų valstybės išlaidas.
Vertinant situaciją rinkoje, net ir dabartinis sprendimas atlaisvinti kuro rezervo atsargas problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis. Tiesa, kuro kainų mažinimui šalis galėtų taikyti ir kitas priemones, ieškant balanso tarp rinkos veikimo ir valstybės pagalbos gyventojams bei verslui.
„Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams, parama gyventojams“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
