Apie išmetimo sistemą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai automobilis netikėtai pradeda skleisti neįprastą garsą, salone pajuntamas keistas kvapas arba prietaisų skydelyje užsidega variklio gedimo lemputė. Iki tol ji dažniausiai lieka beveik nepastebima, nors yra viena svarbiausių automobilio dalių, tiesiogiai susijusi ne tik su triukšmo slopinimu, bet ir su išmetamųjų dujų valymu bei sklandžiu variklio darbu. Šiuolaikiniame automobilyje tai jau seniai nėra vien tik paprastas vamzdis, išvedantis dujas į lauką. Sistemoje veikia keli skirtingi komponentai, kurių konstrukcija priklauso nuo automobilio tipo, variklio ir gamybos metų. Vienos dalys skirtos teršalams mažinti, kitos filtruoja smulkias daleles, matuoja dujų sudėtį arba slopina kylančius garso dažnius.
Kas vyksta su išmetamosiomis dujomis po variklio?
Visas procesas prasideda degimo kameroje, kur varikliui sudeginus oro ir degalų mišinį susidaro išmetamosios dujos, turinčios įvairių pavojingų cheminių junginių – anglies monoksido, nesudegusių angliavandenilių, azoto oksidų bei kietųjų dalelių. Jei šios medžiagos būtų tiesiog išleidžiamos į aplinką, jų žalingas poveikis gamtai ir žmonių sveikatai būtų milžiniškas. Dėl šios priežasties dujos iš cilindrų pirmiausia keliauja į išmetimo kolektorių, o iš jo – per visą išvalymo grandinę. Priklausomai nuo automobilio kuro tipo ir metų, jų kelyje stovi katalizatorius, kietųjų dalelių filtras, EGR sistema bei įvairūs jutikliai, o galutiniame etape jau apvalytos dujos patenka į duslintuvą, kur galutinai nuslopinamas variklio triukšmas.
Šis valymo ir slopinimo procesas reikalauja itin tikslaus atskirų mazgų bendradarbiavimo. Bet koks nuokrypis viename iš etapų gali sutrikdyti visos grandinės darbą, padidinti kuro sąnaudas arba sumažinti variklio dinamiką.
Iš ko sudaryta automobilio išmetimo sistema?
Nors skirtingų automobilių konstrukcija gali varijuoti, pagrindiniai inžineriniai principai išlieka labai panašūs, o visoje sistemoje galima išskirti kelis esminius mazgus:
- Išmetimo kolektorius: surenka iš atskirų cilindrų išeinančias dujas ir nukreipia jas toliau į sistemą, o dėl nuolatinio milžiniško karščio jame ilgainiui gali atsirasti įtrūkimų.
- Katalizatorius: cheminiu būdu neutralizuoja kenksmingus išmetamųjų dujų junginius ir paverčia juos mažiau pavojingomis medžiagomis. Jo viduje esanti korio struktūra padengta tauriaisiais metalais, skatinančiais šias reakcijas. Kadangi katalizatorius yra vienas svarbiausių ir brangiausių išmetimo sistemos mazgų, jo gedimai tiesiogiai veikia ne tik aplinkos taršos rodiklius, bet ir paties variklio trauką.
- Kietųjų dalelių filtras (DPF / GPF): dažniausiai sutinkamas dyzeliniuose automobiliuose, kur fiziniu būdu sulaiko suodžių daleles, o vėliau jas sudegina regeneracijos metu.
- Deguonies ir NOx jutikliai: matuoja išmetamųjų dujų sudėtį ir perduoda duomenis variklio kompiuteriui, kuris pagal tai akimirksniu koreguoja kuro bei oro mišinį.
- Duslintuvas ir vamzdynas: pasirūpina dujų išvedimu bei garso bangų slopinimu, o dėl tiesioginio sąlyčio su kelio druskomis ir drėgme šios dalys labiausiai kenčia nuo korozijos.
Kodėl išmetimo sistema pradeda gesti?
Viena pagrindinių priežasčių – itin sudėtingos eksploatacijos sąlygos, nes komponentai nuolat patiria ekstremalią temperatūrą, staigius jos pokyčius, variklio vibraciją bei drėgmės ir kelio druskų poveikį iš išorės. Korozija yra didžiausias vamzdžių ir duslintuvų priešas, nes net nedidelė rūdžių pažeista vieta ilgainiui pavirsta skyle, kuri keičia visos sistemos slėgį ir verčia automobilį skleisti daug garsesnį triukšmą.
Verta pabrėžti, kad išmetimo sistemai dažnai pakenkia ir kiti variklio gedimai. Pavyzdžiui, netinkamas degalų ir oro santykis, prastas uždegimo žvakių darbas ar į išmetimo traktą patenkantis nesudegęs kuras bei alyva gali tiesiog „užpilti“ ar išlydyti katalizatorių bei DPF filtrą, todėl ši problema neretai yra kito gedimo pasekmė.
Kaip atpažinti išmetimo sistemos gedimą?
Apie sutrikimus dažniausiai praneša pasikeitęs automobilio garsas – atsiradęs burzgimas, šnypštimas, švilpimas ar pašalinis barškėjimas po dugnu. Kitas labai pavojingas signalas yra salone atsiradęs išmetamųjų dujų kvapas, kurio viduje neturi būti jokiais atvejais. Jei jis jaučiamas stovint vietoje ar važiuojant, problemą būtina šalinti kuo skubiau, kad nekiltų pavojus sveikatai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į pasikeitusią automobilio dinamiką: dingusią variklio trauką, šoktelėjusias kuro sąnaudas, netolygias apsukas arba prietaisų skydelyje įsižiebusį pranešimą.
Dyzeliniuose automobiliuose išmetamųjų dujų valymo sistema yra gerokai sudėtingesnė, o pagrindinis iššūkis čia – DPF filtras. Jis nėra sukurtas veikti visiškai be priežiūros, nes jame besikaupiančius suodžius automobilis turi pašalinti regeneracijos metu, kuriai būtina aukšta temperatūra, pasiekiama tik ilgesnių kelionių užmiestyje metu. Jei automobilis eksploatuojamas tik mieste, trumpais atstumais, regeneracijos procesas nuolat nutraukiamas, todėl suodžiai aklinai užkemša filtrą, automobilis praranda galią ir pereina į avarinį režimą.
Kaip eksploatacija ir trumpi atstumai veikia sistemos amžių?
Jei automobilis naudojamas beveik vien kelių minučių kelionėms iki parduotuvės, išmetimo sistema paprasčiausiai nespėja įšilti iki darbinės temperatūros. Taip sistemos viduje pradeda kauptis kondensatas – vanduo, kuris, susimaišęs su sieros junginiais išmetamosiose dujose, virsta rūgštimi ir graužia duslintuvą iš vidaus. Tai nereiškia, kad kasdien reikia nuvažiuoti šimtus kilometrų, tačiau periodinė ilgesnė kelionė užmiesčio keliu leidžia sistemai pasiekti reikiamą karštį, išvalyti filtrus ir išgarinti susikaupusią drėgmę.
Išmetimo sistemos problemos turi savybę greitai progresuoti, todėl nedidelis nesandarumas greitai virškinamas į didelę skylę, o sutrikęs priešslėgis sistemoje pradeda alinti turbiną bei variklio vožtuvus. Būtent todėl niekada negalima tiesiog pasikliauti paprastu klaidų kompiuteriniu ištrynimu servise, nepašalinant tikrosios priežasties.
Praktiniai remonto sprendimai ir profilaktiniai patarimai
Keisti sugedusią dalį nauja reikalingas ne visada, nes šiuolaikiniame servise yra daugybė alternatyvių ir gerokai pigesnių sprendimų:
- Išvalymas ir regeneracija: užsikimšusį DPF filtrą dažnai galima sėkmingai išplauti specialiuose stenduose.
- Paviršinis remontas: nesandarias vamzdyno vietas ar duslintuvus dažniausiai galima suvirinti arba pakeisti tik pažeistą fragmentą (pavyzdžiui, lanksčiąją jungtį – „gofrą“).
- Restauravimas ir pakaitalai: elektroninius jutiklius galima pakeisti individualiai, o susidėvėjusiems katalizatoriams pritaikyti kokybiškus pakaitalus.
Rūpestis išmetimo sistema prasideda nuo tvarkingo variklio palaikymo. Reguliarus alyvos ir filtrų keitimas, tvarkinga kuro aparatūra bei laiku pašalintos uždegimo sistemos bėdos užtikrina, kad į išmetimo traktą pateks kuo mažiau nesudegusių šalutinių produktų. Taip pat rekomenduojama po žiemos sezono kruopščiai nuplauti automobilio dugną, kad pašalintumėte koroziją skatinantį druskų bei purvo sluoksnį.
Jei automobilis tapo triukšmingas, salone juntama smarvė, dingsta trauka ar prietaisų skydelyje mirksi variklio pranešimai – delsti negalima. Kuo anksčiau bus nustatyta tikroji priežastis, tuo pigesnis ir paprastesnis bus remontas, apsaugantis kitus brangius automobilio mazgus nuo grandininės gedimų reakcijos.
