Trumposios žinutės (SMS) – tai greito bendravimo forma, kuomet iš mobiliojo telefono siunčiamas iki 160 simbolių tekstas . Tyrimų bendrovės „Pew Research“ tyrimas, atliktas 2009 – 2010 metais, parodė, kad 58 proc. suaugusiųjų ir 66 proc. paauglių, turinčių mobiliuosius telefonus, bendrauja trumposiomis žinutėmis, o daugelis net įsigudrina rašyti trumpąsias žinutes vairuodami. To paties „Pew“ tyrimo duomenimis, 34 proc. paauglių ir 47 proc. suaugusiųjų, naudojančių mobiliuosius telefonus teksto žinutėms rašyti, patvirtino, jog yra rašę žinutes vairuodami.
2008 metais JAV nacionalinė kelių eismo tarnyba pranešė, kad beveik 6000 tragiškai pasibaisusių avarijų ir daugiau nei milijonas sužalojimų įvyko dėl vairuotojų, kurie, be vairavimo, buvo užsiėmę kažkuo kitu, kaltės. Tyrimo tikslas nebuvo ištirti teksto žinučių rašymo problemą, tačiau atskleidė pašalinių užsiėmimų poveikį vairuotojui. Kaip ir daugeliui kitų dalykų, teksto žinutėms rašyti reikia dėmesio ir fizinių pastangų, todėl rašyti teksto žinutes vairuojant uždrausta dvidešimt aštuoniose JAV valstijose.
Tačiau ar esama įrodymų, kad rašyti teksto žinutes vairuojant yra pavojingiau, nei vairuoti išgėrus? Nors teksto žinučių rašymo vairuojant poveikis dar tik tiriamas, kai kurie automobilių pramonės ir mokslo tyrimų ekspertai tvirtina, kad rašyti teksto žinutes vairuojant tikrai pavojingiau, nei vairuoti išgėrus, nes atitraukus žvilgsnį nuo kelio, stipriai sumažėja galimybė reaguoti į pokyčius jame.
2009 metais žurnalo „Car and Driver“ vyriausiasis redaktorius ir studentas praktikantas atliko vairavimo testą, siekdami patvirtinti arba paneigti teiginį, kad rašyti teksto žinutes vairuojant yra pavojingiau, nei vairuoti išgėrus. Pirmasis eksperimento etapas buvo skirtas abiejų vairuotojų reakcijos laikui, šiems vairuojant blaiviems ir neblaškomiems, išmatuoti ir įvertinti. Vėliau – skaitant ir rašant teksto žinutes mobiliaisiais telefonais. Švieselė ant automobilio priekinio stiklo imitavo automobilių susidūrimą priešais.
Skaitant ir rašant teksto žinutes, reakcijos laikas buvo matuojamas nuo to momento, kai pasirodė švieselė, iki vairuotojas nuspaudė standžių pedalą važiuodamas 35 mylių (56,3 kilometro) ir 70 mylių (112,7 kilometro) per valandą greičiu. Abiejų vairuotojų reakcijos laikas buvo ilgesnis jiems skaitant ar rašant teksto žinutes, nei vairuojant neblaškomiems. Po pirmojo bandymo abu vairuotojai pavartojo alkoholio, tačiau neviršijo jų valstijoje leistinos ribos. Atlikus tokį patį bandymą paaiškėjo, kad abiejų išgėrusių vairuotojų reakcijos laikas buvo geresnis, nei skaitant ar rašant teksto žinutes blaiviems. „Car and Driver“ pažymi, kad bandymas buvo atliekamas uždarame oro uosto pakilimo take, kuriame nėra jokių kelio ženklų ar posūkių, tačiau akivaizdu, kad lėtesnė reakcija skaitant ar rašant teksto žinutes gali turėti sunkių pasekmių realiomis kelių eismo sąlygomis.
Kitas tyrimas, kurį atliko Londono transporto tyrimo laboratorija (Transport Research Laboratory), išaiškino dar įdomesnių dalykų. Buvo pastebėta, kad vairuotojai, rašantys teksto žinutes, ne tik lėčiau reaguoja į situacijas kelyje, bet ir labiau „plaukioja“ po eismo juostas bei vairuoja blogiau, nei vairuotų pavartoję marihuanos. Tyrimas parodė, kad rašančio ar skaitančio teksto žinutes vairuotojo reakcija yra 35 proc. blogesnė, nei vairuojančio be jokių pašalinių trikdžių. O apsvaigusio vairuotojo reakcija 12 proc. blogesnė nei neblaškomai vairuojančio blaivaus žmogaus. Be to, šis tyrimas parodė, kad, rašant teksto žinutes, sunkiau išlaikyti saugų atstumą tarp transporto priemonių, o vairo kontrolė sumažėja net 91 proc., palyginti su neblaškomu vairavimu. Galų gale vienas iš tyrimo stebėtojų padarė išvadą, kad teksto žinučių rašymas vairuojant yra vienas iš pavojingiausių užsiėmimų prie automobilio vairo.
Parengta pagal užsienio spaudą
