Kiekvienais metais tūkstančiai automobilių vairuotojų Lietuvoje įsitikina privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo nauda. Tačiau vis daugiau transporto priemonių savininkų vien juo neapsiriboja, o nuo įvairių rizikų savo automobilius siekia apsaugoti rinkdamiesi kasko draudimą.
Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad kasko draudimu savo transporto priemones pernai buvo apdraudę trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų. Maždaug kas dešimtam (9 proc.) lietuviui kasko draudimas pernai padėjo išvengti finansinių nuostolių.
Dažniausiai kasko draudimo kompensacijų gyventojams prireikė dėl eismo įvykių, kuriuose dalyvavo kitos transporto priemonės (45 proc.), subraižyto automobilio kėbulo (22 proc.) ir susidūrimo su laukiniais gyvūnais (17 proc.). Daugiau nei dešimtadaliui gyventojų taip pat teko pasinaudoti kasko draudimo suteikiamomis pagalbos kelyje paslaugomis (14 proc.), į draudikus kreiptis dėl gamtos stichijų automobiliui padarytų nuostolių (13 proc.) ir transporto priemonės ar jos dalių vagysčių (12 proc.). Po 1 proc. gyventojų nurodė, kad kasko draudimas jiems pravertė pametus automobilio valstybinius numerius ir dokumentus.
„Drausti transporto priemones kasko draudimu Lietuvoje tampa vis labiau įprasta praktika. Vairuotojai siekia apsisaugoti nuo platesnio rizikų spektro, nei kad dengia privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Tai padeda išvengti nuostolių, net ir tada, kai automobilis apgadinamas nesant kitų eismo dalyvių kaltės, ir gali suteikti įvairių kitų privalumų – tokių kaip pagalba kelyje ar kelionės pratęsimas įvykus gedimui ar avarijai. Be to, kai kuriais atvejais transporto priemonę apdrausti kasko yra būtina – pavyzdžiui, kai automobilis įsigyjamas lizingu“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Apklausos duomenys rodo, kad daugiausiai savo transporto priemones apsidraudusių kasko draudimu pernai buvo tarp 50-59 ir 40-49 metų amžiaus gyventojų. Šiose amžiaus grupėse kasko draudimo polisus turėjo atitinkamai 35 proc. ir 34 proc. gyventojų. Rečiausiai tokia draudimo rūšimi naudojosi jauniausi – 18-29 metų amžiaus – transporto priemonių savininkai (27 proc.). Kasko draudimo išmokų dažniausiai prireikė 40-49 metų amžiaus gyventojams (13 proc.).
Aktyviausiai Kasko draudimu draudėsi Vilniaus apskrities (37 proc.), o rečiausiai – Marijampolės apskrities (16 proc.) gyventojai. Pastarieji rečiausiai naudojosi ir kasko išmokomis – dėl jų į draudikus po draudžiamųjų įvykių kreipėsi tik 2 proc. marijampoliečių. Dažniausiai nuostolius atlyginti pagal kasko sutartis reikėjo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskrities gyventojams. Kasko draudimas pravertė dešimtadaliui jų.
Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad vidutinė kasko draudimo išmoka pernai siekė daugiau kaip 1100 eurų. Iš viso bendrovė pagal kasko sutartis per 2022 metus fiksavo beveik 20 tūkst. įvykių.
Šalies gyventojų apklausą ERGO iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų kovą. Iš viso buvo apklausta tūkstantis 18-74 metų amžiaus gyventojų.
