Jau beveik dešimtmetį Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus. ,,Europos burių“ rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Burės – Europos Sąjungos struktūrinių investicijų, suteikiančių galimybę judėti pirmyn, kurti gražesnį, patogesnį gyvenimą kiekvienam iš mūsų, skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, sparčiai gerinti sąlygas dirbti ir investuoti Lietuvoje, simbolis.
Šiemet šiuose rinkimuose Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pristatė projektą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra: ruožas Kaunas–Marijampolė“. Šis darbas pretenduoja į vieną iš 6 nominacijų – „Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą“, o jo nauda visuomenei daugiau nei akivaizdi.
Europinė magistralė E67 yra E kategorijos kelias, besidriekiantis nuo Prahos link Helsinkio per Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikas. Kelias jungia Čekijos ir Suomijos sostines, vingiuodamas pro Vroclavą, Varšuvą, Kauną, Panevėžį, Rygą ir Taliną. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino (atstumas – 970 km) vadinamas VIA BALTICA ir yra labai reikšminga kelių jungtis Baltijos šalims.
Maršruto ilgis Lietuvos teritorijoje – 269,41 km ir driekiasi keliais ar jų ruožais: A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai), A17 (Panevėžio aplinkkelis) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga). Tai vienas iš intensyviausių kelio ruožų Lietuvoje, kuriame gausu vietinio ir tarptautinio krovininio eismo (daugiau kaip 30 proc.), todėl neatsitiktinai Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane iki 2020 m. numatyta kelių A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai), A17 (Panevėžio aplinkkelis) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) ruožų rekonstrukcija.
Pagal šį projektą jau atlikti kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonstravimo darbai. Kelias neatitiko transeuropinio tinklo keliams keliamų reikalavimų: visame ruože buvo susiformavusios provėžos, didelis avaringumas dėl pėsčiųjų eismo dalyvių, itin didelis eismo intensyvumas. 2005–2014 m. bendras eismo intensyvumas ruože išaugo 1,33 karto, iš kurio krovininis – 1,47 karto (jo srautas sudaro 31 proc.). Kasmet vidutiniškai ruože įvyksta 2 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žūsta ir 4 sužeidžiami.
Įgyvendintas projektas duos ženklią naudą visuomenei:
- darys teigiamą įtaką Lietuvos bei tarptautinio tranzitinio automobilių eismo dalyviams,
- prisidės prie patrauklios ir saugios aplinkos kūrimo,
- darys teigiamą įtaką Lietuvos ekonominiam vystymui;
- gerokai pagerins Kauno raj. savivaldybės, Alšėnų ir Garliavos apylinkių seniūnijų gyventojų susisiekimo galimybes.
