Pernai užklupusi koronaviruso pandemija savo pėdsaką paliko daugelyje sričių, tarp jų – ir eismo įvykių statistikoje. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad 2020 metai išsiskyrė mažesniu nei įprasta fiksuotų eismo įvykių skaičiumi. Tai liudija ir kelių policijos statistika. Visgi, net ir galiojant karantino suvaržymams, smulkesnių eismo įvykių miestų gatvėse ir stovėjimo aikštelėse netrūko.
Ryškiausias pokytis – pavasarį
R. Bieliausko teigimu, nors kiek mažesnį, lyginant su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, eismo įvykių skaičių ERGO pernai fiksavo jau sausio bei vasario mėnesiais, itin reikšmingas pokytis išryškėjo pavasarį, šalį sukausčius pirmajam karantinui. Pernai kovą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, užfiksuota 35 proc., o balandį – beveik perpus mažiau draudžiamųjų eismo įvykių. Ženklus eismo įvykių sumažėjimas buvo juntamas ir gegužę, kuomet registruotas 37 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius.
„Dėl karantino gyvenimas šalyje pavasarį iš tiesų stabtelėjo – miestų gatvėse ir keliuose stipriai sumažėjo transporto srautai, o tuo pačiu – ir eismo įvykių skaičius. Tiesa, jau vasaros pradžioje gyventojai suskubo džiaugtis sugrįžtančia laisve, o fiksuojamų eismo įvykių skaičius vėl šoktelėjo į viršų – birželį registruotų žalų skaičius jau buvo kone identiškas tam pačiam 2019 m. mėnesiui. Tai galėjo lemti gyventojų noras „atsigriebti“ po įtemptų mėnesių ir pasimėgauti vasaros teikiamais malonumais dažniau keliaujant“, – sako R. Bieliauskas.
Didesniu nei 2019 metais fiksuotų eismo įvykių skaičiumi, anot R. Bieliausko, pernai išsiskyrė ir rugsėjis, kuomet gyventojai grįžo į darbus ar studijas po vasaros atostogų, o automobilių srautai miestų gatvėse, kaip įprasta rugsėjui, reikšmingai išaugo. Tačiau netrukus atslinkusi antroji koronaviruso banga ir vėl pakoregavo tendencijas.
„Įdomu tai, kad, nors antrojo karantino suvaržymai yra panašūs į galiojusius pavasarį, o keliavimo apribojimų atžvilgiu netgi griežtesni, tačiau lapkričio ir gruodžio mėnesiais eismo įvykių skaičius sumažėjo jau ne taip ženkliai, kaip kovą–gegužę. Lapkritį fiksavome maždaug ketvirtadaliu mažiau eismo įvykių nei tuo pačiu metu užpernai. Atitinkamai gruodį buvo užregistruota 30 proc. mažiau eismo įvykių“, – sako R. Bieliauskas.
Vairuotojų patirtos žalos siekė milijonus
Draudikų atstovas pažymi, kad nors 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, iš viso fiksuota 20 proc. mažesnis žalų skaičius, tačiau vairuotojams išmokėtų draudimo išmokų suma išliko panaši. Iš viso ERGO už praėjusiais metais vairuotojų patirtas transporto žalas išmokėjo 40 mln. eurų. Palyginimui, 2019 metais transporto draudimo išmokos siekė beveik 42 mln. eurų.
„Nepaisant reikšmingai mažėjusio eismo įvykių skaičiaus, vidutinis draudimo išmokos dydis šiemet didėjo. Tai lemia augantis naujų automobilių gatvėse skaičius, taip pat didėjantys transporto priemonių remonto kaštai“, – sako R. Bieliauskas.
Koronaviruso pandemijos įtaka atsispinti ir praėjusių metų Lietuvos kelių policijos tarnybos eismo įvykių suvestinėse. Policijos duomenimis, praėjusių metų balandį eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, buvo 49 proc. mažesnis. Praėjusių metų lapkritį tokių įvykių fiksuota 25 proc. mažiau, o bendrai sausio–lapkričio mėnesiais – 6 proc. mažiau nei 2019 metais.
R. Bieliauskas pažymi, kad net ir sumažėjus automobilių srautams fiksuojama nemažai smulkesnių eismo įvykių, kurių daugiausiai pasitaiko miestų gatvėse ir stovėjimo aikštelėse.