Netrukus ir Lietuvoje debiutuosiantis naujasis „Citroën C4“ , vos pasirodęs keliuose, jau kopia pripažinimo laiptais. Kompaktiškasis SUV stiliaus hečbekas pateko į „Europos metų automobilio 2021“ rinkimų finalininkų septynetą, į kurį iš 29 pretendentų konkurso vertinimo komisija atrinko geriausius pernai pristatytus automobilius.
Šie labiausiai Europoje vertinami rinkimai, kuriuos rengia automobilinių žurnalų leidėjai iš skirtingų žemyno valstybių, organizuojami jau 57 kartą. Prestižiniame konkurse varžosi nauji modeliai, kurie išleisti ir prieinami bent penkiose Europos valstybėse per paskutinius dvylika mėnesių, o jų pardavimas siekė bent 5000 modelių per metus.
Konkurso dalyviai neskirstomi į atskiras kategorijas ar segmentus, komisijos tikslas – nustatyti vienintelį ir aiškų nugalėtoją, kuris bus paskelbtas nuotoliniu būdu kovo 1 dieną.
Septintuke – trys kompaktiniai modeliai
Net trys finalininkų septyneto automobiliai atstovauja vienam populiariausių Europoje kompaktinių automobilių segmentui: be naujojo C4, į finalą taip pat iškopė „Škoda Octavia“ ir elektromobilis „Volkswagen ID.3“, kandidatų sąraše buvo galima išvysti tokius šios klasės modelius kaip „Audi A3“, „BMW 2 Gran Coupe“, „Dacia Sandero“, „Mazda MX-30“, „Seat Leon“ ir „Volkswagen Golf“.
Dėl nugalėtojo titulo finale taip pat varžysis „Fiat 500“, „Toyota Yaris“, „Cupra Formentor“ bei „Land Rover Defender“.
Nors ir atstovauja tam pačiam segmentui, visi trys kompaktiniai automobiliai gerokai skiriasi ir atspindi visą pasiūlos amplitudę: tiek komforto apologetas „Citroën C4“, tiek įmonių darbinis arkliukas „Škoda Octavia“, tiek elektromobilis „Volkswagen ID.3“, kuris dėl aukštesnės nei modelių su vidaus degimo varikliais kainos taiko į kiek kitą nei tradiciniai šio segmento pirkėjai vairuotojų grupę. Kartu su gausiu papildomos įrangos pasirinkimu „ID.3“ kaina nesunkiai gali užkopti net ir iki 50 tūkst. eurų.
O vienas pagrindinių C4 išskirtinumų yra tai, kad pirmą kartą kompanijos istorijoje šį modelį bus galima įsigyti su trijų tipų pavara: tiek varomą vidaus degimo varikliais (benzininiu ar dyzeliniu), tiek visiškai elektrinę versiją „ë-C4“, kuri viena įkrova gali nuvažiuoti 350 km. Taip plečiamas potencialių pirkėjų ratas, suteikiama galimybė kiekvienam rinktis pagal savo poreikius ir išgales.
Pasirodžius pirmosioms profesionalioms C4 apžvalgoms, automobilių leidinių žurnalistai dažniausiai akcentavo labiausiai atpalaiduojantį segmente charakterį, o kiti kompaktiški automobiliai dažniausiai važiuoja sportiškai pasitempę. Tradiciškai minkštą ir sklandų važiavimą „Citroën“ užtikrina pasitelkdama inovatyvią pakabą – jos veikimo principas leidžia važiuoklei neperduoti į kėbulą mažų kelio nelygumų bei gerokai sušvelninti juntamą didelių duobių smūgį, išsklaidydama jo kinetinę energiją.
Salone sklandaus važiavimo įspūdį sustiprina naujosios programos „Citroën Advanced Comfort“ sėdynės su storesniu minkštuoju sluoksniu bei vibracijas efektyviai sugeriančiu standžiųjų putų užpildu. Taip pat pozityviai įvertintas C4 inžinierių sprendimas rinktis mažo SUV modelio stiliaus išvaizdą (automobilis turi didžiausią klasėje 15,6 cm aukščio prošvaisą), ilgas įrangos sąrašas ir praktiškumas (daugybė daiktų laikymo erdvių).
Iš viso C4 modelyje siūloma pasitelkti 20 sklandaus vairavimo pagalbos technologijų, tarp kurių – spalvotas projekcinis ekranas, automatiškai persijungiančios tolimosios šviesos, parkavimo asistentas ir t. t., bei dar 6 jungiamumo funkcijas, pavyzdžiui, realaus laiko navigaciją.
Kitaip nei konkurentai, „Octavia“ suteikia galimybę užsakyti visų varomų ratų sistemą bei reguliuojamą pakabą, taip pat pasižymi talpumu (600 l tūrio bagažinė). Tai neturėtų stebinti dėl to, kad 4689 mm ilgio modelis išsiskiria kompaktinių automobilių klasėje, kiti šio segmento rinkimų finalininkai trumpesni bent 300 mm.
Nepaisant to, C4 ratų bazė, sufleruojanti ir apie salono erdvę, siekia 2670 mm ir yra vos 16 mm mažesnė nei čekiškojo konkurento, o gale sėdinčių keleivių kojoms užtikrinama didžiausia (198 mm) klasėje erdvė.
Nugalėtoją rinks 60 profesionalų
23 Europos šalims atstovaujančių šešiasdešimt profesionalių automobilių žurnalistų rinkimų komisija finalininkus vertins pagal dizaino, komforto, saugumo, ekonomiškumo, priežiūros sąlygų, funkcionalumo, eksploatacinių savybių, ekologinių reikalavimų atitikimo, vairuotojo pasitenkinimo ir kainos kriterijus.
Galutiniam balsavimo etapui kiekvienas žiuri narys 25 taškus išdalina finalininkams. Taškai turi būti skirti bent penkiems automobiliams, ne daugiau kaip 10 vienam automobiliui ir vienai markei.
Tradiciškai geriausias Europos metų automobilis būdavo skelbiamas kovo mėnesį Ženevoje vykstančios tarptautinės automobilių parodos metu, tačiau dėl koronaviruso pandemijos šis renginys tiek pernai, tiek šiemet atšauktas, tad komisijos balsai bus priimami ir nugalėtojas skelbiamas nuotoliniu būdu. Pernai konkurso nugalėtoju tapo „Peugeot 208“.
„Citroen“ modeliai geriausiais Europos metų automobiliais rinkti tris kartus. 1971 metais rinkimuose nugalėjo „Citroen GS“, 1975-aisiais – „Citroen CX“, o 1990 m. tai padarė „Citroen XM“.
