Magistralėje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės tikimasi 70 proc. mažesnio avaringumo

Jau šį rudenį magistralė „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Dviejuose magistralės ruožuose, kurių bendras ilgis 24 km, vykdomus kelio platinimo darbus rugpjūčio 10 d. apžiūrėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Naujomis eismo juostomis platinama „Via Baltica“ – svarbiausia per Lietuvą einanti tarptautinė magistralė Šiaurės–Pietų kryptimi. Transporto eismas čia labai intensyvus, apie trečdalį jo sudaro krovininės transporto priemonės. Baigus platinti magistralės dalį tarp Kauno ir Marijampolės, eismo situacija joje pasikeis iš esmės – važiuoti bus galima iki 130 km/val. greičiu, o specialistų vertinimu, avaringumas čia turėtų sumažėti net 70 procentų“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.
Platinimo darbai, įrengiant papildomas eismo juostas, šiuo metu vyksta dviejose magistralės „Via Baltica“ dalyse – kelio ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės bei Panevėžio aplinkkelyje. Iš viso bus praplatinta 46 km kelio, darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos.
Tarp Kauno ir Marijampolės magistralė platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų. Darbai vyksta kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožuose nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km. Tai paskutiniai kelyje Kaunas–Marijampolė likę nepraplatinti ruožai, bendras jų ilgis – apie 24 km. Metų pabaigoje visa ši kelio dalis jau atitiks automagistralei keliamus reikalavimus.
„Eismo saugai bus reikšmingas ne vien magistralės praplatinimas – rekonstruojamuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliks vieno lygio sankryžų, bus pastatyta 10 viadukų, įrengtos 2 žiedinės ir 3 skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui. Nuo susidūrimų su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos bei požeminė perėja gyvūnams“, – teigia Vitalijus Andrejevas, laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pareigas.
Magistralei „Via Baltica“ priklausantis Panevėžio aplinkkelis, kurio bendras ilgis – apie 22 km, šiuo metu platinamas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km platinami iki 4 eismo juostų. Kelyje taip pat rekonstruojami tiltai ir viadukai, numatytos dvi „turbo“ žiedinės sankryžos, apsauginės tinklo tvoros nuo žvėrių, reflektoriai gyvūnams atbaidyti nuo kelio, aplinkosaugos priemonės. Pusė aplinkkelio jau baigiama rekonstruoti, likusią dalį planuojama baigti iki metų pabaigos.
Bendra šiuo metu magistralėje „Via Baltica“ vykdomų darbų vertė – 133,3 mln. eurų, iš jų 79,4 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.
Tolesnė „Via Baltica“ rekonstrukcija numatoma nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas ir rengiamas specialusis planas, pagal kurį bus nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.