Turbūt dažnas taupus vairuotojas, važinėjantis pustuščiu kuro baku, net nesusimąsto, kiek žalos tai gali padaryti visai mašinos kuro sistemai. O šią nelemtą klaidą ištaisyti kainuos tiek laiko ir pinigų, kad būtų galima sklidinai prisipildyti ne vieną savo automobilio kuro baką.
Daug žalos
Yra vairuotojų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemėgstančių papildyti degalų atsargų. Jie nuolat važinėja automobiliu, kurio kuro bakas pustuštis. Tačiau tokia „strategija“ atneša daugiau žalos nei naudos. Kuro padavimo sistema, sriūbčiodama degalus iš pustuščio bako, prisiurbia ir nuosėdų, nes jų visada yra bako dugne, ir oro, o tai apsunkina kuro degimo procesą variklyje. Kuro padavimo siurblys, dirbdamas beveik tuščia eiga, greičiau įkaista.
Dėl visų šių priežasčių galimos pasekmės: užsikemša kuro filtras, greičiau sugenda kuro siurbliai, purkštukai, sumažėja variklio galingumas, greičiau dyla kuro sistemos dalys.
Kitas rimtas priešas esant šalčiams yra drėgmė, susikaupęs kondensatas arba paprasčiausiai vanduo. Nesvarbu, kokiose ertmėse ar vamzdeliuose susikaupia drėgmė, svarbu tik tai, kad, naktį atšalus, o dieną atšilus, jis nepastebimai atlieka savo ardomąjį darbą. Nedidelis per vasarą maitinimo sistemoje susikaupęs drėgmės kiekis šiltuoju metų laiku nesukelia papildomų rūpesčių, bet žiemą gali tapti rimta problema – „čiaudinčio“ variklio spaudžiant šalčiui greičiausiai nepavyks paleisti.
Iš kur maitinimo sistemoje susikaupia vanduo? Paprasčiausias kelias yra per nekokybiškus degalus. Tačiau nebūtinai. Kuo labiau kinta aplinkos temperatūra ir oro drėgnis, tuo daugiau ore esančių vandens garų atvėsusiame degalų bake kondensuojasi ant jo vidinių sienelių. Vandens tankis didesnis už degalų, todėl jis susikaupia dugne. Ilgainiui metalinis degalų bakas paprasčiausiai pradeda rūdyti.
Neatsitiktinai užkonservuojant automobilius žiemai garaže ar juos paliekant aikštelėje patartina baką užpildyti degalais iki galo, o kondensacijos paviršius sumažėja iki minimumo.
Vienas nedidelis vandens kiekis net ir tokiais atvejais gali likti bako gilumoje. Jis net ir virtęs ledu nepavojingas tol, kol nesiekia imtuvo. Pavojus iškyla tik per jį vandeniui patekus į maitinimo sistemą ir čia užšalus.
Sunku pašalinti
Susikaupusį vandenį iš bako pašalinti nėra paprasta, ypač jei jo dugne nėra srieginio kamščio. Belieka jį išmontuoti, o tai gana ilga operacija: nuimti bagažinės dekoratyvinius dangalus, išjungti tiekimo liniją, elektrines jungtis ir pan.
Kai kas, siekdamas iš bako pašalinti vandenį, įpila spirito. Šio metodo blogybė yra ta, kad automobiliui stovint spiritas išgaruoja, o, pavyzdžiui, degalų siurblyje susikaupęs vanduo išlieka ir sutrumpina jo tarnavimo laiką.
Kuro filtrai sulaiko degalų, tepalo ir suskystintų dujų nešvarumus. Taigi variklio kuro sistema apsaugoma nuo greito susidėvėjimo. Dulkės, vanduo ir mikroorganizmai gali labai pakenkti purkštukams, kuro siurbliams ir kitoms sistemos detalėms. Dėl to kiekvienai kuro sistemai, atsižvelgiant į kuro kokybę ir eksploatavimo sąlygas, specialiai pritaikomas filtras. Kuro filtrams keliami labai aukšti reikalavimai.
Sistemos valymas
Degalų sistemos valymo neišmontuojant technologiją galima pavadinti universalia. Ji grindžiama specialiais cheminiais junginiais – solventais, kurie veikia konkrečias nuosėdas įvairiose variklio sistemose ir mazguose.
Garsių firmų gamintojų variklio apdorojimo solventais rekomendacijos skiriasi, bet visi rekomenduoja viena: variklis turi tam tikrą laiką ir tam tikru režimu dirbti su valymo skysčiu.
Pavyzdžiui, firma „Wynn’s“ rekomenduoja apdoroti tokiais junginiais trim etapais. 1. Variklio darbas tuščiosios eigos metu – 10–15 minučių 2. Variklio sustojimas – 15–20 minučių. 3. Variklio darbo režimas su nedideliais krūviais su pagreičiu – 10–15 minučių.
Valymo skysčiai, skirti variklio degalų sistemai apdoroti, turi didelį cheminį aktyvumą. Būtent todėl nerekomenduojama naudoti šių junginių per automobilio degalų baką. Nuosėdos, kurios susikaupė bake arba degalų filtre, veikiamos chemiškai aktyvių priedų, gali ištirpti, patekti į degalų purkštuvus ir, esant aukštai temperatūrai, pasilikti juose. Todėl nerekomenduojama pirkti abejotinų priedų purkštuvams valyti, pilti juos į baką, o paskui tiesiog važinėti ir laukti rezultatų.
Plaunamieji priedai
Plaunamieji papildai – savotiškos kuro kokybės reguliavimo priemonės. Kuro papildai (kai kurie vadinami valikliais) iš tikrųjų yra skirti padidinti dervų tirpimą kure. Benzinas su papildais turėtų ištirpinti nuosėdas, o bake esantį vandenį suskaidyti į smulkius lašelius, kurie netrukdys kurui degti.
Naudoti variklio papildus rekomenduotina kaskart nuvažiavus 2000–10000 km. Priklausomai nuo kuro sistemos tipo, gaminami priedai karbiuratoriniams varikliams ir varikliams su įpurškimu.
Bet kokių plaunamųjų papildų naudojimas variklyje yra ne jo tikrų ar galimų „ligų“ gydymas, o tik profilaktika. Seniai žinoma, kad benzine yra dervų. Net pačiame kokybiškiausiame benzino litre būna nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų miligramų dervų. Dyzelyje jų dar daugiau.
Kadangi dervos sunkiai tirpsta, jos lengvai nusėda ant metalinių paviršių: bako sienelių, vamzdelių ir kitų kuro sistemos dalių.
