Karantino laikotarpiu atlikta apklausa parodė, kad tik 5 proc. Lietuvos žmonių jau yra pasinaudoję elektronine eismo įvykių deklaravimo sistema. Penktadalis mūsų šalies gyventojų dar nežino apie tokią galimybę. Tuo tarpu pusė Lietuvos žmonių apie elektroninį eismo įvykių deklaravimą yra girdėję, tačiau nėra šiuo nuotoliniu būdu pasinaudoję. Draudikai pastebi, kad įvykus eismo nelaimei karantino sąlygomis elektroniniu būdu pildyti eismo įvykių deklaracijas yra saugiau.
Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ šių metų balandį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Prieš penkis mėnesius pradėjo veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema ir pusė Lietuvos žmonių apie ją jau žino. Visgi pasinaudoti šia sistema ištikus eismo nelaimei – neskuba. Skaičiai rodo, kad vienas iš dvidešimties gyventojų eismo įvykio deklaraciją pildė elektroniniu būdu“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai elektroniniu būdu eismo įvykio deklaravimui naudojosi ne jauniausi vairuotojai, kurie, kaip manoma, daugiausiai naudoja išmaniuosius įrenginius, o 45-54 metų į eismo nelaimes patekę žmonės.
Pasak V. Katilienės, skaičiai rodo, kad apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų nepamiršta ir atsakingiau elgiasi vyresnio amžiaus vairuotojai.
Tyrimas parodė, kad elektroniniu būdu pildyti eismo įvykių deklaracijų neketina 4 proc. mūsų šalies gyventojų. „Šis rodiklis yra nedidelis, todėl tikėtina, kad per keletą metų Lietuvos vairuotojų elgesys pasikeis ir daugiau nei pusė eismo įvykių deklaracijų bus užpildoma elektroniniu būdu“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Pildo skirtingais telefonais
„Po avarijos kelyje reiktų vengti tiesioginio kontakto, išlaikyti saugų atstumą ir mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais eismo nelaimės dalyviais. Dėl šios priežasties būtų saugiau pildyti ne popierinę, o elektroninę eismo įvykio deklaraciją“, – sakė V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė pabrėžė, kad duomenis apie įvykusią eismo nelaimę galima užpildyti ir vienu, ir dviem išmaniaisiais įrenginiais, tačau šiuo metu geriau tai daryti atskirai. „Po eismo nelaimės vairuotojai tai gali atlikti atskirai – kiekvienas savajame automobilyje, jei jo būklė yra saugi, arba lauke, išlaikant saugų atstumą. Kai vairuotojai pateikia informaciją apie įvykį, sistema jo duomenis į vieną dokumentą sujungia automatiškai“, – kalbėjo draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir elektroniniu būdu taip pat tiksliai galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją be jokio tiesioginio kontakto su žmonėmis perduoti draudimo bendrovėms.
Draudimo išmoką gauna greičiau
Pasak draudimo bendrovės atstovės, informacija apie įvykį deklaravus jį elektroniniu būdu draudikus pasiekia kur kas greičiau, todėl žalos reguliavimo procesas pradedamas iš karto, sutrumpėja žalos išmokėjimo laikas.
„Pildant popierines deklaracijas, eismo nelaimės kaltininkas turi informuoti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovę. Karantino sąlygomis labai svarbu, kad pildant elektroninę deklaraciją eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei – šio reikalavimo nebelieka, o nukentėjusiajam tereikia per tris dienas susisiekti su draudimo bendrove dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso. Visi procesai vykta nuotoliniu būdu, todėl dabar tai – patikimas kelias saugoti save ir kitus“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų balandį, jos metu buvo apklausta 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių.
