Lietuvoje vairuotojų sveikata tikrinama simboliškai ir vykdoma kas dešimt metų, per kuriuos gali daug kas pasikeisti. Specialistai kalba, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio, galbūt griežtinti reikalavimus bei tikrinti asmens psichofiziologinius gebėjimus.
Radijo stočiai „Laisvoji banga“ Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Paulauskienė sakė, jog vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas nustatyti, ar tikrinamojo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias psichikos ir fizinio tinkamumo normas, taikomas asmenims siekiantiems įgyti teisę vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones.
„Sveikatos tikrinimo reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir buvo derinti su ES direktyva bei ten numatytais minimaliais reikalavimais vairuotojų sveikatai, todėl, kad visoje ES yra laisvas asmenų judėjimas ir reikalavimai turi būti vienodi“, – sakė G. Paulauskienė. Pašnekovės teigimu, tikslios statistikos, kiek asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, neatitinka sveikatos reikalavimų, nėra. Tačiau, anot jos, vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas numato labai daug galimybių gydytojui, jų konsultacinei komisijai, ar vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijai, individualiai nuspręsti su kokiomis išlygomis asmuo gali vairuoti. Pasak G. Paulauskienės, Lietuvoje psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo nėra. Atskirai tikrinami fiziniai gebėjimai ir psichinė būklė.
„Yra reikalavimai regėjimui, klausai, vairuotojams, kurie turi judėjimo problemų, tiems, kurie turėjo miokardo infarktą, taip pat taikomi skirtingi reikalavimai tiems vairuotojams, kurie vežioja tik savo šeimą ir kurie dirba kvalifikuotą vairuotojo darbą. Pastariesiems vairuotojams reikalavimai griežtesni ir jų sveikata tikrinama dažniau. Psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo reikalavimų nėra ir ES direktyvoje“, – sakė specialistė. Pašnekovės teigimu, tikrinant vairuotojų sveikatą didelis dėmesys skiriamas priklausomybėms nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
„Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje nurodoma, kaip reikia elgtis jeigu pasikeitė vairuotojo sveikatos būklė, atsirado polinkis priklausomybei. Jeigu nustatoma, kad dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti, gydytojas privalo raštu arba el. paštu informuoti savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, kurios įgaliotas asmuo nedelsdamas el. paštu, o per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal asmens gyvenamąją vietą“, – kalbėjo G. Paulauskienė. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis patikino, kad šiuo metu tikrinami vairuotojo psichikos ir elgesio sutrikimai.
„Psichofiziologija yra psichologijos šaka tirianti biologinių savybių vaidmenį nulemiant psichinę veiklą, nuolatinius ir individualius psichologinius skirtumus. Tai būtent ir tiria elgesio sutrikimus, kaip žmogus reaguoja į erdvinį matymą, greičio įvertinimą, loginį mastymą, dėmesio sutelkimą, matomumą tamsoje, judesio koordinaciją ir reakciją. Norėčiau pažymėti, kad visus šiuos dalykus Skandinavijos šalyse, norint įgyti vairuotojo pažymėjimą, priverstinai tikrina gydytojai ir žiūri, ar tos savybės nenukrypsta nuo galiojančių norma. Jeigu nustatoma, kad vairuotojo reakcija yra neadekvačiai ilga, yra sutrikęs jo erdvinis matymas, tokiam vairuotojui paskiriamas gydymas arba draudžiama vairuoti“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, norint atlikti tokius tyrimus reikalinga speciali įranga bei pačių gydytojų pasirengimas, mat tokius tyrimus atlieka psichologai turintys konkrečia specializaciją.
„Mano nuomone tai yra puikus patikrinimo būdas, nes kiekvienas iš mūsų turime silpnųjų savybių ir kiekvienam naudinga jas žinoti, kad vairuojant būtų galima į tai atkreipti dėmesį. Tokiu būdu galima gauti vertingų patarimų. Neatsitiktinai Vilniaus Gedimino technikos universitete yra sukaupta metodinė medžiaga ir yra atliekami tokie tyrimai, kiekvienas vairuotojas gauna patarimus. Atliekamų tyrimų duomenimis vidutiniškai iš 100 žmonių 3-5 negalėtų vairuoti“, – sakė V. Pumputis. Anot pašnekovo, panašią įrangą turi Klaipėdos bei Šiaulių universitetai, taip pat yra entuziastų, kurie domisi ir atlieka erdvinio matymo testus.
Pasak V. Pumpučio, Lietuvoje vairuojančiam asmeniui, ar norinčiam įgyti tokią teisę, tikrinamas jautrumas šviesai, tamsai, regėjimo aštrumas ir matymo laukas, kontrastinis jautrumas, dvejinimasis, tačiau VGTU laboratorijoje viską ištiriama detaliau ir tai vairuotojams tampa savotišku patarimu, kur yra jų silpnoji vieta ir tai vairuotojui leidžia priimti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų saugumą keliuose“, – sakė pašnekovas.
