Kaip dažnai susierzinate, kai greitėjimo juostoje stovintis automobilis taip ir nepajuda iš vietos? Stovite prie šviesoforo, ruošiatės įvažiuoti į žiedinę sankryžą arba į pagrindinį kelią iš šalutinio, tačiau priekyje esantis automobilis pajuda per lėtai arba užgęsta. Pažįstamos situacijos? Žiemą, kuomet gatvės ir keliai padengti sniegu arba ledu, vairuotojai dar dažniau susiduria su iššūkiais, išjudinant automobilį iš vietos, arba laiku įsiliejant į eismo srautą. Spausti akseleratorių ar stabtelėti ir palaukti?
Vairavimo instruktorius atviras – kai kurie vairuotojų įpročiai, esant dabartiniam eismo intensyvumui, turėtų keistis, todėl raginimai „paskubėk“, „važiuok greičiau“, „kodėl stovi“ gresia ne tik rimtomis pasekmėmis, bet ir didelėmis žalomis.
Ką pamiršta automobilių vairuotojai?
Anot sertifikuoto ekovairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno, labiausiai skiriasi automobilių su vidaus degimo varikliais ir elektromobilių įsibėgėjimas.
Hibridinių automobilių ar elektromobilių vairuotojai, norėdami sklandžiai įsibėgėti ir sutaupyti degalų, turėtų laikytis pagrindinės taisyklės – tinkamai naudoti akceleratoriaus pedalą. Pirmuosius 4–5 metrus hibridinis automobilis pajuda naudodamas elektrą. Toliau, spustelėjus akceleratorių, įsijungia vidaus degimo variklis, leidžiantis greičiau pasiekti mieste reikalingą 45–50 km / val. greitį. Tuomet akceleratorių galima šiek tiek atleisti, o hibridinė sistema leis arba važiuoti naudojant elektrą, arba vidaus degimo variklį.
Kalbant apie dyzelinius ar benzininius automobilius, svarbus palaipsnis, pakankamai dinamiškas įsibėgėjimas, ypač mieste. Ar toks įsibėgėjimas padeda sutaupyti degalų, kas ypač aktualu stebint degalinių švieslentes? Kaip paaiškino ekspertas, jei reikia įvažiuoti į žiedinę sankryžą, įsilieti į eismą arba greitai įvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią, esant intensyviam judėjimui – taupymas lieka antraeiliu dalyku.
Jei kalbama apie planinį pajudėjimą, pavyzdžiui, praleidus pėsčiuosius perėjoje, įsibėgėjant variklio sūkiai turėtų siekti ne daugiau nei 2000 aps. / min. Toks įsibėgėjimo režimas bus pakankamai dinamiškas, bet ne agresyvus. Jei automobilis pradeda kriokti, o ratai skleisti dūmus – toks vairavimas jau laikomas agresyviu arba chuliganišku. Vairuojant agresyviai degalų sąnaudos gali išaugti iki 40 proc., tačiau rimtesnės problemos lauktų eismo įvykio metu.
Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas primena – jei po eismo įvykio būtų nustatytas chuliganiškas vairavimas, išmoką nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygintų, bet vėliau regreso tvarka pinigus susigrąžintų iš kaltininko.
Kaip pastebi M. Balinskas, tarp dažniausių eismo įvykių priežasčių – neatidumas, pernelyg didelis skubėjimas, agresyvus įsibėgėjimas ir staigus stabdymas bei nepakankamas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio.
Pernelyg greitai įsibėgėjusiam vairuotojui dažnai tenka staigiai stabdyti, o tai sukelia grandininių susidūrimų riziką. Tokie susidūrimai padažnėja piko valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis, kai transporto priemonių srautas kelyje būna didesnis. Ypač pavojingi posūkiai, žiedinės sankryžos, įvažiavimas iš šalutinio kelio, įsiliejimas į eismą greitėjimo juostoje.
Kas tampa eismo įvykių priežastimi?
A. Pakėnas taip pat teigė pastebintis, jog dalis vairuotojų nesilaiko rekomenduojamo atstumo nuo priekyje esančio automobilio. Kai kurie tiki – važiuodami kuo arčiau kito automobilio taupo vietą.
„Toks įsitikinimas – absurdas. Kuo didesnis atstumas tarp automobilių, tuo eismas juda greičiau. Visuomet sakau: atsistokite į eilę prie kasos ir prisispauskite pilvu prie priekyje stovinčio žmogaus. Ar eilė kasoje pradės judėti greičiau? Neišlaikytą atstumą tarp automobilių mes laikome agresijos išraiška. Kam tas agresyvus vairavimas?“ – stebėjosi ekspertas.
Atvejai, reikalaujantys daugiausia susikaupimo
Pašnekovas įvardijo dvi pavojingas situacijas, kada netinkamas įsibėgėjimas ir greitėjimas gali pridaryti rimtų ir brangiai kainuojančių problemų. Pirmiausia, įsiliejant į eismą iš greitėjimo juostos, svarbu kuo greičiau pasiekti pagrindinio srauto greitį. Bandymas įvažiuoti švelniai ir lėtai reikštų, jog kiti vairuotojai turės staiga persirikiuoti arba stabdyti.
„Neretai patyrę vairuotojai kaltina pradedančiuosius, esą šie, sustoję greitėjimo juostoje, ilgesnį laiką delsia įsilieti į eismą. O kaip tą padaryti? Jeigu vairuotojas į neilgą greitėjimo juostą įvažiuoja 30–40 km. / val. greičiu, o srautas, dažnai pažeisdamas kelių eismo taisykles, juda 100 km. / val. greičiu, kategoriškai draudžiu rizikuoti. Saugiau yra pristabdyti, palaukti, kol srautas sumažės ir tuomet į jį įsilieti. Automobilio keleiviai neretai ragina: „važiuok greičiau“. Kur važiuoti? Vairuotojų galvose vis dar daug mitų, kurie galbūt buvo priimtini tuomet, kai gatvėse judėdavo pavieniai automobiliai. Šiuo metu norint įsilieti į eismą ir nesukelti pavojingų situacijų turi būti labai palankios aplinkybės“, – pabrėžė A. Pakėnas.
Dar vienas pavojingas manevras – lenkimas. „Vairuotojai manęs neretai klausia: „Kiek kilometrų per valandą galima viršyti greitį lenkiant kitą automobilį?“ Aš atsakau: „Nė kiek“. Nustemba: „O kaip tuomet aplenkti?“ Iš tiesų – niekaip. Eismui vis labiau intensyvėjant, lenkimas vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis tampa apskritai neįmanomas, ir prie to turime priprasti“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Ar pavyksta sklandžiai įsibėgėti ir greitėti padeda įvertinti ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ telematikos programėlė „Compensa VAIRUOK“. Ji fiksuoja įsibėgėjimą, stabdymą, greitį, posūkių įveikimą bei dėmesio nukreipimą nuo kelio ir pateikia personalizuotas įžvalgas, padedančias tobulinti sąmoningą ir saugų vairavimą.
