Nors pagal dviračių populiarumą Lietuvos miestai dar tikrai nusileidžia Kopenhagai ar Amsterdamui, tačiau vis daugiau lietuvių laisvalaikiui ar kasdienėms kelionėms renkasi būtent šią transporto priemonę. Visgi vasarai einant į pabaigą ir anksčiau temstant, dviratininkams kelyje kyla daugiau pavojų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad dviratininkai yra vieni labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių, kurie savo saugumui privalo skirti ypatingą dėmesį.
Vidutiniškai nukenčia po vieną dviratininką per parą
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius eismo įvykiuose nukentėjo 155 dviratininkai, o žuvo 3. Per visus praėjusius metus iš viso buvo sužaloti 373, o gyvybę prarado 11 dviratininkų. Daugiausiai susidūrimų su dviračiais pernai fiksuota birželį, tačiau nedaug atsiliko ir kiti šiltojo sezono mėnesiai. Transporto kompetencijų agentūros skaičiavimais, pernai vidutiniškai eismo įvykiuose dviratininkai nukentėjo kas 25 valandas.
„Lietuvoje turime vis daugiau dviračių entuziastų – tiek tų, kurie šią transporto priemonę renkasi poilsiui, aktyviam laisvalaikio leidimui ar sportui, tiek ją naudojančių kaip susisiekimo priemonę. Dviratis išties yra patogi ir aplinkai draugiška transporto priemonė, padedanti gyventi tvariau, aktyviau ir sveikiau. Tačiau taip pat nereikėtų pamiršti dviratininkams kylančių pavojų. Net ir nedidelė kliūtis kelyje, nestiprus susidūrimas, neapdairus manevras gali baigtis skaudžiu kritimu, rimtomis traumomis ar dar liūdnesnėmis pasekmėmis. Todėl važiuojant dviračiu prioritetas turėtų būti skiriamas saugumui“, – sako ERGO atstovas.
Šalmas gali išgelbėti gyvybę
R. Pocius pastebi, kad saugumas važinėjant dviračiais neretai lieka antrame plane. „Nors šalmo važiuojant dviračiu dėvėti neprivaloma, tačiau labai rekomenduojama. Tai yra viena svarbiausių apsaugos priemonių, leidžiančių reikšmingai sumažinti pačių skaudžiausių pasekmių susidūrus ar kritus riziką. Šalmas neabejotinai gali išgelbėti net gyvybę. Kad ir kaip pasitikėtum savo įgūdžiais ir jėgomis, niekuomet negali kontroliuoti visų aplinkybių ir aplinkinių veiksmų – dviratininko ar kitų eismo dalyvių klaida pasivažinėjimą gali užbaigti traumatologijos skyriuje“, – pažymi R. Pocius.
ERGO atstovas primena, kad pagal galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) visi dviračiai turi turėti gale pritvirtintą raudonos spalvos atšvaitą arba žibintą. Dviratis taip pat turi turėti baltos spalvos žibintą priekyje, kuris kartu su raudonos spalvos žibintu turi būti įjungtas važiuojant tamsoje ar prastomis oro sąlygomis. Važiuojant keliu šie žibintai turi būti įjungti ir dieną arba dėvima ryškiaspalvė šviesą atspindinti liemenė. Tamsiu paros metu kelyje privalu tiek dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, tiek važiuoti su įjungtais baltos ir raudonos spalvos žibintais dviračio priekyje ir gale. Be to, iš abiejų dviračio pusių turi būti pritvirtinti oranžinės spalvos atšvaitai.
„Dviratininkų matomumas kelyje yra viena didžiausių iššūkių – ypač tamsoje ir esant prastoms oro sąlygoms. Kaip rodo policijos statistika, daugiau nei trečdalis eismo įvykių, kuriuose žuvo dviratininkai, pernai įvyko tamsiuoju paros metu. Dviračių sezonui tęsiantis, tačiau dienoms sparčiai trumpėjant, dviratininkams pasirūpinti savo matomumu tampa dar svarbiau. Pavyzdžiui, išvažiavus pasivažinėti dviračiu vakare po darbo ir pasirinkus ilgesnį maršrutą su šviesa grįžti namo galima ir nebespėti. Tad būtina turėti tinkamai paruoštą ir visomis matomumą kelyje užtikrinti padedančiomis priemonėmis aprūpintą dviratį“, – sako R. Pocius.
Reikia ir daugiau dėmesingumo
Pasak eksperto, dviratininkams tenka mokytis sugyventi ir su įvairiomis kitomis transporto priemonėmis, kurių šiltuoju sezonu netrūksta nei dviračių takuose, nei miestų gatvėse. Jose apstu elektrinių paspirtukų, įvairaus galingumo elektrinių ir hibridinių mobilaus judumo priemonių, riedžių ir kt. Prie to pridėjus į telefonus susikoncentravusius ar užsisvajojusius pėsčiuosius eismas gali tapti pakankamai intensyvus ir problematiškas.
„Tai yra šių dienų susisiekimo mieste realybė, kuri iš kiekvieno eismo dalyvio reikalauja dar didesnio dėmesingumo ir atsakingumo. Visiems eismo dalyviams pirmiausia reikėtų atsigręžti į save, būti supratingiems ir gerbti kitus eismo dalyvius demonstruojant aukštą sąmoningumą. Kaip rodo Transporto kompetencijų agentūros duomenys, pernai fiksuota 30 dviratininkų susidūrimų su kitais dviratininkais ir 21 susidūrimas tarp dviračių ir paspirtukų. Ir tai tik į oficialią statistiką patekę atvejai. Neabejotinai apie dar daugybę smulkesnių įvykių policijai pranešta nebuvo“, – įsitikinęs R. Pocius.
