Lietuvos vairuotojai jau nebetoleruoja kelių eismo taisyklių pažeidėjų ir stengiasi savo veiksmais juos sudrausminti. Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis vairuojančių žmonių netinkamai besielgiančius vairuotojus „auklėja“ naudodami transporto priemonės garsinį signalą arba bando atkreipti kito vairuotojo dėmesį ir parodyti, kad jis – neteisus.
Tokius vairuotojų elgesio ypatumus atskleidžia draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ” atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. mūsų šalies vairuotojų vienaip ar kitaip pažeidėjams parodo, kad jų veiksmai kelyje yra netinkami: 34 proc. kaip įspėjimą naudoja garsinį signalą, o 23 proc. stengiasi kitais būdais sudrausminti pažeidėją. Beveik dešimtadalis eismo dalyvių apie pažeidimą informuoja policijos pareigūnus.
Tiesa, penktadalis apklaustųjų yra abejingi netinkamam kitų vairuotojų elgesiui keliuose ir teigia niekaip nereaguojantys į aplinkinių eismo dalyvių pažeidimus. Pastebėtina, kad dažniau nusižengimus prie vairo toleruoja vyrai (24 proc.) nei moterys (18 proc.).
„Matome, kad Lietuvos visuomenė keliuose tampa sąmoningesnė, atsakingesnė ir pilietiškai aktyvesnė. Prieš keletą dešimtmečių pažeidinėti kelių eismo taisykles buvo priimtina labiau – svarbu, kad policija nepastebėtų. Šiandien matome įvykusį didelį pokytį vairuotojų požiūryje ir, svarbiausia, jų elgesyje – prie vairo sėdintys žmonės, pastebėję pažeidėją, patys bando atkreipti jo dėmesį ir parodyti, kad jis yra neteisus. Kol kas tik nedidelė dalis vairuojančiųjų kreipiasi policijos pagalbos, tačiau būtent tokiu būdu reikėtų sudrausminti pažeidėjus – kreiptis į pareigūnus pranešant apie Kelių eismo taisykles pažeidžiantį asmenį“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad aktyviausi pažeidėjų tramdytojai yra vidutinio amžiaus Lietuvos vairuotojai. Net 62 proc. 35-44 metų apklaustųjų atsakė, kad duoda ženklą taisykles pažeidžiantiems asmenims dėl jų netinkamo elgesio kelyje. Na, o policiją dažniau informuoja jaunesni – 20-34 metų – eismo dalyviai.
V. Katilienė sako pastebinti, kad jaunesni žmonės yra mažiau pakantūs kelių chuliganams. Tik 18 proc. 20-24 metų vairuotojų teigia nekreipiantys dėmesio į pavojingą kitų vairuotojų elgesį kelyje.
„Jaunoji vairuotojų karta ne tik pati imasi tramdyti pažeidėjus, bet ir dažniau kreipiasi pagalbos į policijos pareigūnus – jauni žmonės pasitiki mūsų šalies teisėsauga bei dažniau laikosi nuomonės, kad taisykles pažeidę asmenys turi sulaukti atitinkamo įvertinimo”, – kalba V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad tokia didelė vairuotojų, reaguojančių į chuliganišką vairavimą, dalis liudija apie mūsų šalies vairuotojų vis labiau prisiimamą atsakomybę už situaciją keliuose. Draudikė tikisi, kad vairuotojų dalis, kuri niekaip nereaguoja į pažeidėjus, laikui bėgant mažės ir eismo dalyviai vis dažniau apie netinkamą ar pavojingą vairavimą praneš policijai.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 1 600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.
