Kartais mobilusis ryšys atrodo kaip magija – veikia ten, kur neturėtų veikti arba pradingsta visiškai netikėtoje vietoje. Bet su antgamtiniais reiškiniais ši technologija turi mažai ką bendro ir iš pažiūros keistus jos veikimo (arba neveikimo) atvejus galima paaiškinti paprastai.
Paklūsta fizikos dėsniams
Mobilusis ryšys yra bevielis: balsas arba duomenys tarp telefonų perduodami radijo bangomis. Dėl to mobilusis ryšys paklūsta visiems radijo signalų sklidimo mus supančioje aplinkoje dėsniams.
Ryšio kokybę pirmiausia lemia signalo stiprumas. Kuo radijo signalas, kurį skleidžia telefoninė stotis arba pats telefonas, yra galingesnis, tuo, teoriškai, ryšys yra kokybiškesnis. Kartais signalo stiprumas gali skirtis iki 10 kartų.
Atsižvelgiant į signalo stiprumą brėžiami mobiliojo ryšio aprėpties žemėlapiai. Juose užtušuojamos teritorijos, kuriose turėtų veikti telefonai. Bet viešinant tokius žemėlapius dažnai nutylima, kad juose pateikiami duomenys apie silpniausią signalą (balso arba GSM ryšio atveju tai yra -95 dBm). Kodėl? Todėl, kad silpniausiu signalu „padengiama“ beveik visa Lietuvos teritorija – jei tikėti Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 98,3-98,6 proc. Bet tokio signalo pakanka naudotis ryšiu tik atviroje vietovėje, kurią nesunkiai pasiekia stočių skleidžiamos radijo bangos. Jei esate dauboje, tarp aukštesnių pastatų arba pastato viduje, tuomet ryšys dingsta.
Kiek geriau, kai signalo stiprumas siekia -85 dBm. Jis jau pasiekia sunkiau radijo bangoms prieinamas atviresnes vieta. Tokio stiprumo signalas užtikrinamas 85,5-86,1 proc. teritorijos. O jei norime naudotis mobiliuoju ryšiu patalpų viduje, tuomet signalo lygis turi siekti -75 dBm. RRT duomenimis, toks ryšys pasiekiamas 56-58,1 proc. šalies teritorijos.
„Ryšio kokybei turi įtakos atstumas nuo operatoriaus bazinės stoties bei vietovės reljefas ir geografinė padėtis: ryšį gali labai susilpninti buvimas slėnyje, kalva tarp vartotojo ir bazinės stoties, miškai, aukšti pastatai, tankiai užstatytos teritorijos“ – teigia „Omnitel“ radijo tinklo planavimo grupės vadovas Valdas Užusenis. Anot jo, mobilųjį ryšį veikia net sezoniškumas – sužaliavus medžiams, gero ryšio zona taip pat sumažėja.
Taigi, teoriškai mobilusis ryšys kaip ir padengia „beveik visą“ Lietuvą, tačiau praktiškai patikimas ryšys prieinamas žymiai mažesnėje teritorijoje. Dėl tų pačių su signalo stiprumu ir radijo bangų sklidimu kaimo vietovėje susijusių priežasčių, ryšys „atsiranda“, kai išeiname į sodybos kiemą, užlipame į namo antrą aukštą arba užvažiuojame ant kalno.
Svarbus ir telefonas
Ryšio kokybė priklauso ne tik nuo signalo stiprumo. Didelės įtakos gali turėti ir telefono jautrumas, ypač jei skambinama arba naudojamasi internetu
vietoje, kur yra silpnas signalas. Pakeitus aparatą ryšys gali pagerėti.
„Jei kyla abejonių, ar naudojimosi vietoje yra pakankamas 2G ar 3G ryšio padengimas, reikėtų pasirinkti išmanųjį telefoną su geresniais jautrumo parametrais“ – pataria V. Užusenis.
Pašnekovo teigimu, balso kokybė labiausiai priklauso nuo telefono jautrumo, o mobiliojo interneto paslaugai labai svarbu, kad telefonas palaikytų HSDPA, HSUPA ir kuo platesnį galimų dažnių diapazoną.
Pasitaiko, kad net prabangūs telefonai turi problemų dėl programinės įrangos, kuri šiuolaikiniuose telefonuose yra labai sudėtinga. Vienas iš būdų pagerinti ryšio kokybę – atnaujinti programinės įrangos versiją į naujausią.
Kaip aiškino „Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys, ryšio kokybę pačiame telefone bene labiausiai nulemia montuojama antena ir garsiakalbis. Nemažai įtakos turi ir telefono modelis bei jo komponentų kokybė.
Daug skambinančių – prastas ryšys
Net jei esate stipraus signalo zonoje ir turite jautrų telefoną, nėra 100 procentų garantijos, kad ryšys bus geras. „Jei telefono ar bazinės stoties antenos galia daro didelę įtaką signalo priėmimui ir jo stiprumui, tai tinklo apkrova gali paveikti paslaugų kokybę. Stipriai apkrautame tinkle gali netgi pasitaikyti, jog kai kurie skambučiai bus nesujungti, lėčiau veiks mobiliojo interneto paslaugos ar pasireikš kiti sutrikimai“ – pasakojo P. Kuisys.
Kiek vienu metu žmonių gali skambinti ir naudotis internetu, priklauso nuo toje vietoje įrengtų bazinių stočių kiekio. Kaip portalui aiškino „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas, bazinė stotis GSM režimu vienu metu gali aptarnauti tam tikrą vartotojų skaičių, kuris yra planuojamas įrengiant stotį, o vėliau kiekvienos konkrečios stoties talpa yra plečiama priklausomai nuo vartotojų poreikio.
„Kaip tik todėl per Naujųjų Metų sutiktuves didmiesčiuose visų operatorių tinklai susiduria su pralaidumo problemomis, nes operatoriai tiesiog negali per kelias valandas dešimtis kartų padidinti tinklo pralaidumą. Suprantama, tai – išskirtiniai atvejai“ – sakė A. Baranauskas. Jo teigimu, didžiuosiuose prekybos centruose, tokiuose kaip „Akropolis“ arba „Ozas“, montuojamos vidinės antenos – tiek dėl didelio vartotojų skaičiaus juose, tiek dėl to, kad gelžbetoninės ir metalinės konstrukcijos slopina signalus.
Priežastis gali slypėti ir languose
Radijo bangos labai „nemėgsta“ storų sienų ir metalinių konstrukcijų. Dėl to jas slopina gelžbetoninės konstrukcijos. Pavyzdžiui, name su storesnėmis sienomis ryšys bus žymiai prastesnis nei lauke. Dar blogiau, jei bute ar name įstatyti kokybiškesni plastikiniai langai, kurių stiklas turi metalo priemaišų (tokie stiklai dar vadinami selektyviniais). Šios priemaišos skirtos pagerinti langų šiluminę izoliaciją. Iš kitos pusės, selektyviniai stiklai smarkiai pablogina ryšio kokybę patalpų viduje. Tuo labai lengva įsitikinti – pakanka atidaryti langą ir ryšys iš karto pagerėja.
Ką daryti, jei ryšys yra prastas?
Pirmiausia vertėtų įsitikinti, ar blogo ryšio priežastis yra per silpnas signalas ar pats telefonas. Jei pabandžius paskambinti draugo telefonu (veikiančio to paties operatoriaus tinkle), ryšys pagerėja, reiškia verta pabandyti pasikeisti turimą telefoną į jautresnį.
Visi operatoriai mini ir kitą būdą – naudoti ryšio stiprintuvus, bet perspėja neskubėti jų diegti prieš tai nepasitarus. Gal operatorius jau suplanavęs pastatyti probleminėje vietoje bazinę stotį, tada ryšys pagerės savaime. Arba galbūt ryšio nėra dėl bazinės stoties gedimo. Ryšio stiprintuvą reikėtų kruopščiai parinkti ir tinkamai sumontuoti, kitaip jis gali sukelti problemų tiek pačiam klientui, tiek aplinkiniams. Mobiliojo interneto paslaugoms yra ir daugiau sprendimų, tokių kaip „Wi-Fi“ maršrutizatorius su integruotu ar atskiru 3G ir 4G modemais ar lauko antena.
Trečias būdas – pakeisti operatorių. Šio būdo nemini nei vienas operatorius (dėl labai suprantamų priežasčių). Iš pirmo žvilgsnio, operatorių skelbiamas Lietuvos padengimas mobiliuoju ryšiu atrodo vienodas, tačiau tikrovėje jis taip nėra. Skirtingų mobiliųjų tinklų stotys yra išdėstytos ne tose pačiose vietose. Dėl to visuomet atsiras tokia vietovė ar pastatas, kurioje vienas tinklas veiks gerai, o kitas – blogai arba iš viso neveiks.
