Kaitinimo žvakės
Dyzeliniuose varikliuose degiajam mišiniui pašildyti naudojamos kaitinimo žvakės (benzininiuose kuro mišinys uždegamas kibirkštinėmis žvakėmis). Kaitinimo žvakėms senstant arba sugedus blogėja jų techninės savybės, todėl automobilio variklį sunkiau paleisti, o esant šaltesniam orui jis gali ir visai atsisakyti veikti. Todėl atėjus žiemai būtina patikrinti žvakes.
Dyzeliniuose varikliuose naudojamų kaitinimo žvakių veikimo laikas priklauso nuo temperatūros – kuo žemesnė variklio temperatūra, tuo ilgiau jos dirba, kai temperatūra didesnė, kaitinimo žvakių darbo laikas trumpesnis.
Kaitinimo žvakės yra spiralinės arba stiebelinės. Spiralinę šildymo žvakę sudaro korpuse įtvirtinta spiralė. Ji gaminama iš aukštai temperatūrai atsparios medžiagos, turinčios didelę specifinę varžą. Šios žvakės jungiamos nuosekliai, todėl vienai iš jų sudegus, nebeveikia visa šildymo sistema. Spiralinės žvakės dabar beveik nebenaudojamos. Vietoj jų naudojamos stiebelinės šildymo žvakės. Įkaitęs jos stiebelis garina dalį degalų, tad susidaręs degusis mišinys užsiliepsnoja ir uždega visą likusį degųjį mišinį.
Galima patikrinti
Atėjus šalčiams rūpesčių gali kelti ir prastai veikiančios kaitinimo žvakės. Senesnio modelio automobilių variklius gali būti sunku paleisti ir vasarą, ir žiemą. Naujesnio modelio – sunkiau priversti dirbti esant maždaug 10 šalčiui.
Kad paleistum šaltą dyzelinį variklį, prieš tai reikia pašildyti suspaudžiamą orą. Specialiai dyzeliniams varikliams sukurta kaitinimo žvakė padidina degimo kameros temperatūrą iki darbinės – 700–900°C.
Vienas pagrindinių kaitinimo žvakės techninių rodiklių, parodančių jos pajėgumą, yra įkaitimo iki darbinės temperatūros (900°C) laikas. Dinamiškam automobiliui, ko gero, netiks 30 sekundžių veikianti žvakė, o dyzeliniam mikroautobusui visiškai nebūtina įdėti 5 sekundžių žvakę, ypač įvertinant jos kainą.
Žvakes, kaip ir akumuliatorių, rekomenduotina naudoti nurodytas gamintojo – tokio pat tipo, tokios pat galios ir kt. Nusprendus pataupyti ir susukti pigesnes žvakes, greitai gali tekti kartoti brangią ir ilgokai trunkančią žvakių keitimo procedūrą.
Taigi jei jūsų automobilio variklyje žvakės neveikia, tai jį paleisti vargu ar pavyks. Žvakes patikrinti galima ir pačiam. Tam reikia nuimti srovę tiekiantį laidą (arba ištisinę jungtį) nuo žvakių ir kontroline lempute, prijungta prie akumuliatoriaus teigiamo poliaus, prisiliesti prie kiekvienos žvakės kontakto. Jei žvakė tinkama, lemputė užsidegs. Neveikiančias žvakes būtina pakeisti. Jei visos žvakės geros, tuomet patikrinkite, ar pašildymo metu žvakės gauna reikiamą įtampą. Ji turi atitikti techninius variklio reikalavimus.
Parodo gedimus
Kad nereikėtų vargti paleidžiant automobilio variklį žiemą, reikia atkreipti dėmesį į variklio kaitinimo žvakes, jų išvaizdą ir kokybę. Žvakės metalinis korpusas neturi būti pažeistas, antgalio spalva – juoda. Negali būti korpuso ir antgalio suvirinimo žymių. Būtina atkreipti dėmesį į tvirtinimo pjūvio būseną.
Labai svarbu, kad žvakės būtų tinkamai įstatytos į lizdą. Šiuolaikinių kaitinimo žvakių skersmuo – 8–12 mm. Per smarkiai sukant žvakę gali įtrūkti korpusas. Todėl pirmiausia būtina susipažinti su gamintojo rekomendacijomis, jose visuomet nurodyta, kaip žvakę reikia įsukti į lizdą.
Nuo smūgio gali sutrūkti žvakės spiralė, jos siūleliai susiliečia, išsilydo žvakės antgalis ir ji nebeveikia. Trumpasis jungimas tarp pakaitinimo žvakės vamzdelinio korpuso ir spiralės pasitaiko gana retai. Jei taip atsitinka, vadinasi, tai – prasta žvakė.
Jei žvakės korpusas pažeistas, gali būti, kad į praskiestą dyzelinį kurą buvo pripilta greitai užsiliepsnojančio skysčio.
Korpusą pažeisti gali netinkamai sureguliuota įtampa. Žvakės antgalis būna pažeistas dėl per didelės kaitinimo spiralės srovės įtampos.
Suodžių apnašos ant žvakės antgalio tarsi pasako, nuolat naudojamas prastos kokybės kuras, pažeista išmetamoji sistema. Suodžių ir degimo produktų perteklius nusėda ant korpuso, tai sumažina žvakės darbo efektyvumą.