Ar pakanka vieną kartą išlaikyti vairavimo egzaminą, kad visą gyvenimą būtum įgudęs, taisykles puikiai išmanantis vairuotojas? Su tuo sutinka beveik devyni iš dešimties vairuojančių lietuvių. Saugaus eismo ekspertai pabrėžia – kelių eismo taisyklės keičiasi, automobiliai tobulėja, tad neatsilikti reikėtų ir vairuotojams. Vis dėlto papildomi egzaminai, jų teigimu, perteklinė priemonė – valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti vairuotojų informavimui apie eismo taisyklių pokyčius, o patys vairuotojai – skirti šiek tiek laiko žinių atnaujinimui.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik nedidelė dalis (14 proc.) vairuojančių apklaustųjų mano, jog visi vairuotojai turėtų periodiškai atnaujinti savo teorines vairavimo žinias.
Beveik pusė (45 proc.) respondentų teigė manantys, kad žinios turėtų būti atnaujinamos tik tuo atveju, jei vairuotojas padaro daug KET pažeidimų.
Vis dėlto 41 proc. vairuojančiųjų apklaustųjų atsakė, kad žinių atnaujinti reikalo nemato: beveik ketvirtadalis (24 proc.) yra įsitikinę, kad patyrusiems vairuotojams papildomas mokymasis apskritai nereikalingas jokiais atvejais, o 17 proc. apskritai tai laiko papildoma ir nereikalinga našta.
Pastebi informacijos vairuotojams trūkumą
Vis dažniau pasigirsta siūlymų vairavimo įgūdžių atnaujinimą padaryti privalomu – argumentuojama, kad tai padėtų didinti eismo saugumą ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Vis dėlto vairavimo ekspertai pastebi, kad valstybinės institucijos turėtų daugiau investuoti į Kelių eismo taisyklių (KET) naujienų ir pasikeitimų pristatymą vairuotojams – tai padėtų juos geriau informuoti.
Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad jei žmogus jaučiasi užtikrintai prie vairo, laikui bėgant natūraliai mažėja jo budrumas, o įpročiai – ne visada išlieka teisingi, mat taisyklės nors ir retai, tačiau kinta. Be to, anot jo, keičiasi vairavimo sąlygos, eismo intensyvumas, transporto priemonių technologijos, todėl savanoriškas žinių ir įgūdžių atnaujinimas gali padėti išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiai – kartais net gyvybę.
Jis ragina skirti du dalykus – pakartotinį privalomą egzaminą ir sąmoningą savanorišką žinių atnaujinimą, kurio daugeliui atsakingų vairuotojų turėtų pakakti.
„Vairuotojams, padariusiems rimtus pažeidimus, privalomas grįžimas į mokyklos suolą gali būti naudingas. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje svarbu, kad visi vairuotojai savanoriškai reguliariai atnaujintų žinias ir įgūdžius. Ne tik todėl, kad keičiasi taisyklės ar technologijos, bet ir todėl, kad tai padeda ugdyti brandesnę vairavimo kultūrą – suvokimą, kad kelių eismas nuolat kinta, ir mes turime keistis kartu su juo“, – teigia vairavimo instruktorius.
„Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas ne kartą yra pabrėžęs, kad bendrovės darbuotojai skatinami vairavimo žinias ir įgūdžius atnaujinti, jiems organizuojami specialūs mokymai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai turėtų būti kiekvieno vairuotojo asmeninė atsakomybė – vairuojantys puikiai žino, kokių įgūdžių ar žinių jiems labiausiai stinga.
Jis antrina A. Pakėnui – informacinės kampanijos, pačių vairuotojų sąmoningumo didinimas eismo kultūrą pakeltų kur kas labiau nei privalomas žinių atnaujinimas.
„Manau, kad kiekvienai įmonei, nepriklausomai nuo to, kuo ji užsiima, turėtų būti labai svarbu, kad darbuotojai kelyje būtų saugūs, ramūs, drąsūs. Net ir patyrusiems vairuotojams pravartu savanoriškai atnaujinti žinias, nes kelių eismo taisyklės nuolat kinta. Be to, laikui bėgant prarandami praktiniai įgūdžiai – gebėjimas valdyti automobilį sudėtingesnėmis sąlygomis ar tinkamai reaguoti netikėtose situacijose. Pavyzdžiui, jei trūksta automobilio statymo įgūdžių – juk galima įsigyti privačių pamokų“, – sako R. Viršilas.
Pataria žinias atnaujinti savanoriškai
Manantiems, kad taisyklės daugybė metu nesikeičia, tad ir mokytis iš naujo jų nereikia, instruktorius A. Pakėnas pateikia pavyzdį.
„Pavyzdžiui, 2018 metais buvo pakeistos taisyklės dėl posūkių, kai šviesoforuose yra papildoma sekcija su žalia rodykle, tačiau daugelis iki šiol nežino, kaip tokiose sankryžose elgtis, nes niekada nebuvo tinkamai informuoti arba tiesiog jų kasdieniai keliai pro tokius šviesoforus neveda. Manau, kad aiškus ir profesionalus informavimas tokias problemas išspręstų“, – pastebi A. Pakėnas.
Jis pastebi, kad atnaujinti vairuotojams pravartu būtų ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius. Visų pirma – dėl itin sparčiai tobulėjančių, greitėjančių ir didėjančių automobilių.
„Automobiliai keičiasi labai sparčiai, šiuolaikinės transporto priemonės turi daugybę elektroninių sistemų ir pažangių saugumo funkcijų. Vis dėlto daugelis vairuotojų net nežino, kaip jomis naudotis. Kiekvienam būtų naudinga suprasti, kaip kelyje elgtis su šiuolaikiniu automobiliu“, – dėsto A. Pakėnas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
