Lepinant vasariškiems orams, natūralu, vis dažniau išsirengiame į gamtą, džiaugiamės jos teikiama ramybe ir kitais malonumais, draugų kompanija. Kiekvieną savaitgalį nusidriekia automobilių eilės, skubančiųjų į pajūrį ar prie vandens telkinių. Tačiau prieš tai reikėtų paklausyti draudikų perspėjimų būti atsargesniems – šiemet stebima tendencija, kad vis daugiau žalų sukelia kelyje atsidūrę laukiniai gyvūnai.
Stebi neraminančią tendenciją
Kaip akcentuoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, laukinių gyvūnų sukeltų žalų kiekvienais metais suskaičiuojama vis daugiau: kai 2020 metais jų buvo užfiksuota 532, 2021-aisiais jų padaugėjo iki 558, o pernai jų skaičius jau pasiekė 662.
Panašu, kad šie metai – ne ramesni: pirmąjį metų ketvirtį užfiksuoti 137 su žvėrimis susiję incidentai kelyje. Tai didžiausias žalų skaičius per pastaruosius keturis metus, skaičiuojant per pirmą metų ketvirtį patirtas žalas. Tokia nemalonia tendencija išsiskyrė ir antrasis metų ketvirtis – iki birželio vidurio užfiksuota 151 laukinių gyvūnų sukelta žala.
„Kadangi mėnuo dar nesibaigė, panašu, turėsime ir avaringiausio antro ketvirčio per pastaruosius keturis metus rekordą. Tuo pačiu matome ilgametę tendenciją, kad vasarą susidūrimų su laukiniais gyvūnais dar padaugėja, tad šiuo metų laiku kelyje reikėtų būti itin atidiems“, – perspėja ERGO atstovas.
Jis akcentuoja, kad daugiau įvykių užfiksuojama temstant ar auštant, kai laukiniai gyvūnai aktyvesni. Taip pat būtina sekti apie žvėrių migracijos vietas įspėjančius kelio ženklus, šiuose ruožuose derėtų sumažinti greitį, ypač ten, kur prasčiau matosi šalikelė, vengti lenkti kitas transporto priemones ir nuo jų laikytis saugaus atstumo.
Susidūrimai – ir didmiesčiuose
Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020–2022 metais, gerokai išaugo ir žalų sumos – per pirmus tris šių metų mėnesius KASKO savo automobilius apdraudusiems asmenims bendrai išmokėta beveik 262 tūkst. eurų, kai anksčiau šios sumos siekdavo 155–206 tūkst. eurų. Vidutinė žalos suma irgi išaugo iki 1910 eurų. Ne išimtis ir antras metų ketvirtis – vien per balandį ir gegužę išmokėta po beveik 100 tūkst. eurų.
„Didžiausia šiemet patirta žala, kuri siekė 16 tūkst. eurų, užfiksuota dar sausio pradžioje, kai užmiesčio kelyje iš miško iššokusi stirna trenkėsi į automobilio priekinę dalį. Tūkstančiais eurų įvertintos žalos skaičiuojamos susiduriant ir šernais, briedžiais, mažesniais laukiniais gyvūnais. Kartais incidentai įvyksta ir didmiesčiuose, žvėrys apeina net ir juos sulaikyti turinčias užkardas“, – pastebi R. Bieliauskas.
Draudimo specialistas akcentuoja, kad anksti pamačius laukinį gyvūną kelyje, negalima naudoti situaciją galinčio pabloginti garsinio signalo. Patariama sustoti, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol žvėris pasišalins iš važiuojamosios dalies, įsitikinti, kad iš miško neateina ir daugiau laukinių gyvūnų, ir tik tada tęsti kelionę.
Palikti sužaloto gyvūno negalima
R. Bieliauskas pastebi, kad viena iš didžiausių šių metų žalų užfiksuota užsienyje, kai vengdamas susidūrimo su į kelią iššokusiu laukiniu gyvūnu vairuotojas staigiai metėsi į kelkraštį ir atsitrenkė į medį. Žala tuomet siekė 9,3 tūkst. eurų.
Kaip pasielgti, kai susidūrimas su žvėrimi yra neišvengiamas, priklauso nuo individualios situacijos. Galbūt vienąkart susidūrimo žalą sumažins stipriai nuspaustas stabdžių pedalas, vairuojant ne miškingose vietovėse – transporto priemonės nukreipimas į kelkraštį, taip palengva sumažintas greitis. Tuo metu išvažiavimas į kitą eismo juostą gali baigtis susidūrimu su kita transporto priemone, pasukimas į šoną miškingoje vietovėje – atsitrenkimu į medį.
Daug kas priklauso ir nuo kelyje atsidūrusio žvėries dydžio. Jei jis mažesnis, ir žala, greičiausiai, bus mažesnė, tačiau jei viduryje kelio – masyvus briedis, susidūrimas su juo gali baigtis jo įkritimu į saloną per priekinį stiklą ir labai rimtais sužalojimais.
„Susidūrus su žvėrimi reikia kviesti policijos pareigūnus, kurie tinkamai užregistruos incidentą, o vėliau KASKO draudimas galės atlyginti nuostolius. Pasielgus savavališkai, tai gali būti traktuojama kaip pabėgimas iš eismo įvykio vietos, už ką numatoma ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Specialistų iškvietimas taip pat leidžia deramai pasirūpinti sužeistu laukiniu gyvūnu, ko patiems daryti nereikėtų – šoko būsenoje esantis žvėris gali pulti“, – akcentuoja ERGO specialistas.
