Lengvųjų komercinių ir asmeninių automobilių paskirtis – nevienoda. Pirmieji skirti verslui, antrieji – asmeniniam bei šeimos komfortui. Neretai vyrauja nuomonė, jog pirmieji skirti tik pinigams uždirbti, t. y. kuo pigiau keliauti iš taško A į B, o saugumo bei komforto sistemos atitinka tik minimalius Europos Sąjungoje nustatytus reikalavimus ir vargu ar kada nors bus kitaip. Tačiau tai nėra tiesa – šiandien komercinis transportas nuo asmeninio atsilieka labai nedaug, o kai kuriose srityse netgi pirmauja.
Daugiau nei ABS
Jau standartinėje kai kurių mikroautobusų įrangoje yra daugiau sistemų nei ABS bei ESP, kurios privalomai montuojamos į visus naujus Europos Sąjungoje parduodamus lengvuosius asmeninius bei komercinius automobilius. Pavyzdžiui, vieno naujausių rinkoje 2018 m. debiutavusio „Mercedes-Benz Sprinter“ įrangoje yra tokių sistemų (ratų slydimo kontrolė (ASR), elektroninis stabdymo jėgos skirstytuvas (EBV), stabdžių (BAS) ir pajudėjimo įkalnėje asistentai (AAS), kurios toli gražu – ne kiekvieno asmeninio automobilio įrangos sąraše.
Dėl didesnio pravažumo kai kurios sistemos gali būti išjungiamos, pavyzdžiui, ASR. Tam tikrais atvejais sukibimas gali būti didesnis leidus ratams prasisukti važiuojant su sniego grandinėmis ar žvyro danga. Ši komercinio transporto sistema veikia taip pat, kaip ir asmeninio, – išjungta ASR automatiškai po kurio laiko ar pasiekus didesnį greitį įsijungia.
Komercinio transporto ESP sistema turi netgi daugiau funkcijų nei asmeninio. Kai kuriuose mikroautobusuose jos skiriasi pagal varančių ratų skaičių: elektroninė dviem ratais varomo modelio stabilumo programa neretai būna sukalibruota kitaip nei varomo visais keturiais. „Sprinter“ dar montuojami specialūs jutikliai, matuojantys mikroautobuso apkrovą ir svorio centrą – pagal šiuos duomenis ESP sistema yra optimizuojama kiekvienos kelionės metu.
Elektroninė sistema – tarsi mechaninis diferencialo blokavimas
Asmeninių automobilių rinkoje populiarėja krosoveriai: išvaizda jie primena visureigius, tačiau važiavimo savybėmis – paprastus hečbekus. Dažniausiai jie varomi dviem ratais, turi nedidelę prošvaisą ir žmonės juos perka važiuoti tik asfaltuotais keliais.
Visai priešinga mikroautobusų situacija. Čia keturi varantys ratai kartais tiesiog būtini, todėl daugumos komplektuojama komponuotė – įvairi: priekiniai, galiniai, visi varantys ratai, dviguba galinė važiuoklė, automatinė ar mechaninė pavarų dėžės ir t. t.
Mikroautobusai dažniausiai turi ne tik keturis varančius ratus, bet ir daugiau parametrų, leidžiančių juos bekelėje vairuoti komfortiškai ir stabiliai. Pavyzdžiui, „Sprinter 4 x 4“ kėbulas, palyginti su dviem ratais varomu modeliu, yra 155 milimetrais aukštesnis priekyje ir 135 mm – gale. Užvažiavimo kampas – 26 laipsniai vietoje 16, o nuvažiavimo – 25 (vietoje 17). Tai – parametrai, leidžiantys mikroautobusui pravažumu varžytis ne tik su daugeliu visureigių, bet ir pikapų.
Elektroninių sistemų veikimas čia taip pat efektyvus – mikroautobusai neatsilieka nuo lengvųjų asmeninių automobilių. Greičiau priešingai – juos lenkia, nes toli gražu ne kiekviename lengvajame yra tiek daug pravažumo sistemų.
Elektroninių stabilumo sistemų komplektas 4ETS, montuojamas 4 x 4 pavarą turinčiame mikroautobuse, yra specialiai jai adaptuotas. Jeigu vienas ar keli ratai slidžiame paviršiuje (ant sniego ar ledo) praranda sukibimą, 4ETS automatiškai trumpais impulsais stabdo prasisukančius ratus, kartu daugiau galios suteikdama sukibimą turintiems ratams. Inžinieriai vertina, kad 4ETS sistemos efektyvumas yra panašus kaip ir mechaninio tarpašinio, priekinio ar galinio diferencialų blokavimo.
Montuojama net lėtesnė pavara
Naujasis „Sprinter 4 x 4“ išsiskiria pravažumu, tačiau jo valdymo savybės ant asfalto beveik nesiskiria nuo standartinio galiniais ratais varomo modelio. Mikroautobuso variklio galia priekiniams ir galiniams ratams perduodama santykiu 35:65, o stovėdamas ar važiuodamas nedideliu greičiu (iki 10 km/val.) vairuotojas gali vienu mygtuko paspaudimu pasirinkti varančių ratų skaičių.
Visų ratų pavara montuojama su papildoma lėtesne pavara (angl. „Low Range“). Ji užtikrina pravažumą itin sudėtingomis sąlygomis ir sumažina transmisijos perdavimo santykį 42 proc., o judant nedideliu greičiu taip pat tausoja sankabą.
Kartu su lėtesnės pavaros sistema papildomai montuojamas nusileidimo nuokalne asistentas – jis užtikrina, kad mikroautobusas žemyn leistųsi vienodu greičiu, reguliuoja akceleratoriaus bei stabdžių sistemas. Greitį, kuriuo nori važiuoti nuokalnėje, ant vairo esančia svirtimi pasirenka pats vairuotojas.
Tai – toli gražu ne visos elektroninės šiuolaikinių mikroautobusų sistemos. Daugelis gali turėti pajudėjimo įkalnėje ar tolimųjų šviesų asistentus, galinio vaizdo kameras, bevielio telefonu įkrovimo dėklus, beraktes užvedimo sistemas ir daugybę kitų.
