Ne tik grožis
Ratlankiai – konstrukcinė automobilio dalis. Per juos nuo padangų į pakabos detales transmisijos elementu perduodamos kelio reakcijos jėgos. Nuo ratlankio geometrinių parametrų priklauso pakabos charakteristika, padangų tipas, o visa tai lemia, kaip mašina įveikia posūkį, jos dinamiką ir ekonomiškumą.
Automobilių lengvojo lydinio ratlankiai nėra tik duoklė grožiui. Aviacijoje ir automobilių sporte, kur vertinamas konstrukcinis gaminio pranašumas bei patikimumas, tokie ratlankiai jau seniai naudojami.
Šio tipo ratlankiai yra lengvesni už plieninius. Todėl sutaupoma degalų, pagerėja automobilio dinamika, o sunkvežimiais galima vežti daugiau krovinių. Lydinys, iš kurio gaminami ratlankiai, daug geriau praleidžia šilumą nei plienas. Dėl to mažiau kaista stabdžių sistemos detalės, ratų stebulės ir guoliai. Lydinys pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, todėl šie ratlankiai atlaiko smūgines apkrovas, juos mažiau deformuoja skersinės jėgos, veikiančios posūkyje.
Pagrindinis šio tipo ratlankių trūkumas – jų gamybos išlaidos 1,5–3 kartus didesnės nei štampuotų ratlankių. Prieš dešimtmetį ratų montavimo specialistus gąsdinęs ratlankių trapumas dabar jau nebekelia galvos skausmo – patobulinus ratlankių terminį apdirbimą, trūkumą pavyko ištaisyti.
Galima remontuoti
Lengvojo lydinio ratlankiai, ypač kalti, stipresni už plieninius, bet jų medžiaga, ypač lietų, yra trapi. Po smūgio jie ne sulinksta, o įskyla. Plieninį diską beveik visada galima išlyginti, o nemažai pažeistas lengvojo lydinio ratlankis nebebūna tinkamas naudoti. Be to, lieti ratlankiai visada maždaug du kartus brangesni už plieninius. Lietą ratlankį pažeisti galima netgi neatsargiai statant automobilį ar užvažiavus ant bėgių. Tai ypač aktualu žemo profilio padangoms, kur ratlankis pažeidžiamesnis. Labai pavojingi nematomi įtrūkimai – ratlankis gali subyrėti važiuojant.
Kalti lengvojo lydinio ratlankiai – tvirtesni ir mažiau už lietuosius kenčia nuo nedidelių smūgių, tačiau stipraus susidūrimo atveju kaltų ratlankių tvirtumas veikia neigiamai. Plieniniai ar lieti ratlankiai linkdami arba trupėdami sugeria dalį energijos, o kaltas ratlankis neapsaugo nuo smūgio ir visa jo jėga tenka pakabai. Pakabos remontas visada kainuoja daugiau.
Lengvojo lydinio ratlankius galima remontuoti, tokią paslaugą teikia daugelis dirbtuvių, bet remontuojami ne visi ratlankiai. Pagrindinis rodiklis čia yra bendras sudedamųjų ratlankio dalių tvirtumas, tai įvertinama dirbtuvėse. Jei ratlankio konstrukcija pažeista, jis neremontuojamas.
Svarbu, kokie yra pažeidimai: koks nuoskilų ir prarastų fragmentų dydis, įlinkimų gylis ir pobūdis, geometrijos nukrypimas.
Pagal tinkamumą remontuoti ratlankius galima skirstyti į tris kategorijas.
Pirmoji – nedaug pažeisti ratlankiai: smulkūs įbrėžimai, nutrinti dažai. Tokius galima sutaisyti ir naudoti toliau.
Antra – remontas dar įmanomas, bet kokybės ir patikimumo garantijos niekas neduos.
Trečia – neremontuotini ratlankiai. Juos galima remontuoti ir naudoti atsarginiame rate, kuris bus naudojamas tik išimtinais atvejais.
Dauguma pažeistų ratlankių priskiriami antrai ir trečiai kategorijai ir suremontuojami labai retai.
Būtini centravimo žiedai
Ratą, kuris tvirtinamas keturiais ar penkiais kūginiais varžtais, galima netinkamai sumontuoti ir prispausti, deformuoti ratlankio uždėjimą. Jei nėra centravimo žiedo, netolygiai veržiant, galima labai nekokybiškai uždėti ratą, ypač jeigu nenuvalyta lengvojo lydinio ratlankio plokštuma.
Ratlankio centrinė kiaurymė yra pagrindinis matmuo, pagal kurį atliekami visi paviršiaus apdirbimo darbai. Tai daroma tam, kad nebūtų jokio radialinio ar ašinio nukrypimo.
Svarbiausia, kad automobiliui važiuojant didesniu nei 100 kilometrų per valandą greičiu, lengvojo lydinio ratlankis praranda centrą. Priežastis – nėra centravimo žiedo.
Eksploatuojant automobilį, turintį lengvojo lydinio ratlankius be centravimo žiedų, net jei ir nesijaučia vibracijos, atidžiai apžiūrint padangas, galima pamatyti, kad jos dėvisi netolygiai.
Taip yra todėl, kad padanga nevienodai liečiasi į kelio paviršių. Todėl centravimo žiedai yra būtini – tada nereikia dažnai keisti padangų. Automobilį jaučiantis vairuotojas iš karto gali suprasti, kad ratlankis uždėtas netiksliai arba yra nesubalansuotas.
Centravimo žiedai būna plastikiniai ir metaliniai. Pastarieji patvaresni ir nesideformuoja. Jei ratlankis dedamas kokybiškai, tinka ir plastikiniai žiedai.
Skiriasi varžtai
Norint išsiaiškinti, ar tinkamas varžtų ilgis, prieš dedant ratlankį reikia įstatyti varžtą į nuimtą ratlankį (kuris bus dedamas) ir iki galo įstačius varžtą į skylę pažiūrėti, kiek išlenda varžto sriegis. Jeigu sriegis išlenda kelis milimetrus, t. y. lieka 2–3 sriegio apvijos, varžtai yra per trumpi.
Tvirtinti jais ratlankį nebus saugu, nes didelė tikimybė, kad jie atsisuks arba ištrūks varžto sriegis. Reikia, kad varžtas būtų išsikišęs 5–7 milimetrus, tada bus patikimai pritvirtinamas ratlankis, bus saugu eksploatuoti automobilį.
Per ilgi varžtai taip pat negali būti – kai sriegio apvijų daug, ratlankis nebus gerai prispaudžiamas prie tvirtinimo plokštumos.
Taigi skardiniams diskams būtina naudoti trumpesnius, o lengvojo lydinio ratlankiams – ilgesnius varžtus.
