Pastarosiomis savaitėmis, kai beveik kasdien termometro stulpeliai artėja ar net viršija trisdešimties laipsnių karščio padalą, vairuotojai susiduria su sudėtingomis važiavimo sąlygomis. Draudikai atkreipia dėmesį, kad dėl suprastėjusios vairuotojų reakcijos keliuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse padaugėjo smulkių eismo nelaimių. Šeimos gydytojas rekomenduoja prie vairo sėsti tik išvėdinus ir atvėsinus automobilio saloną bei pasirūpinus tinkamu vėdinimo režimu transporto priemonėje.
„Pastarosiomis savaitėmis padidėjęs smulkių eismo nelaimių skaičius rodo, kad Lietuvos vairuotojai nėra įpratę prie didelių karščių. Aukšta oro temperatūra pablogina vairavimo sąlygas: sumažina vairuotojų atidumą, jų gebėjimą koncentruoti dėmesį bei tinkamai įvertinti įvairias situacijas kelyje. Todėl šiomis dienomis vairuojant automobilį itin svarbu jame palaikyti komfortiškas vairavimo sąlygas ir sureguliuoti temperatūrą”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Draudikės teigimu, jei automobilyje yra oro kondicionierius, karštomis dienomis rekomenduojama jį laikyti įjungtą. Jei jo nėra, pasak V. Katilienės, būtina įjungti ventiliacijos sistemą ir atidaryti langus.
Karštis – pavojingesnis už nuovargį
Šeimos gydytojas Julius Dabkus pabrėžia, kad karštis vairuotojus veikia stipriau nei nuovargis, o įkaitusioje transporto priemonėje vairuotojo reakcija tampa lėtesnė. „Jis lėčiau priima sprendimus, vangiau reaguoja į aplinką. Įkaitusioje aplinkoje tirštėja kraujas, sutrinka kraujotaka, o visa tai yra susiję su smegenų veikla”, – kalba J. Dabkus.
Pasak šeimos gydytojo, jei automobilio salone oro temperatūra viršija 26 laipsnius šilumos, reikėtų ją sumažinti. Medikas rekomenduoja prieš kelionę automobiliu pasilikti kelias minutes laiko ir transporto priemonę atvėsinti.
„Kitas svarbus momentas – netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali pakenkti sveikatai: sukelti kvėpavimo takų susirgimus. Todėl negalima šio įrenginio naudoti žemiausiame režime, automobilio salone geriausia palaikyti 22-23 laipsnių oro temperatūrą“, – pataria gydytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad karštį automobilio salone sunkiausiai ištveria vaikai ir augintiniai. „Net tik vaikų, bet ir gyvūnų organizmas itin greit dehidratuoja, todėl svarbu keliaujant karštą dieną naudoti daug vandens. Jokių būdu negalima net ir kelioms minutėms šių keleivių palikti stovinčioje transporto priemonėje, nes jos salonas itin greit prikaista iki sveikatai pavojingos ribos“, – kalba J. Dabkus.
Įvairios apsaugos priemonės nuo įkaitimo – gera išeitis
Draudimo bendrovės atstovė rekomenduoja vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių automobilyje apsaugoti specialiomis užuolaidėlėmis, o gyvūnus vežti ant specialaus vėsinančio patiesalo. „Užtamsinti automobilio stiklai taip pat pasitarnauja geresnėms važiavimo sąlygoms, tamsinta plėvelė apsaugo nuo karščio ir akinančių saulės spindulių, ne taip įkaista salonas, mažiau blunka automobilio apmušalai. Ilgesnes keliones reikėtų planuoti ankstyvą rytą ar vakare, kai paros oro temperatūra žemesnė”, – vardija V. Katilienė.
Ji pataria paliekant automobilį kieme ar stovėjimo aikštelėje visada ieškoti pavėsio. „Parkavimas po medžiais nėra saugus, tačiau transporto priemonei šešėlį gali sudaryti pastatai, stoginės ar kiti statiniai. Langų stiklus galima uždengti specialiais saulės šviesą atspindinčiais uždangalais”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė pasakoja, kad karštis keičia ir kelio dangos būklę. „Sudėtinė asfalto dalis bitumas suminkštėja nuo karščio ir keičia stabdymo kelią bei trajektoriją. Betono plokštėmis dengtuose keliuose gali pasitaikyti šių plokščių iškėlimo atvejų. Magistraliniuose keliuose sunkiojo transporto, esant dideliam karščiui, įspaustos provėžos pavojingos lenkimo manevruose“, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
