Įsitikinkite, kad jūsų variklyje visada yra pakankamas alyvos kiekis, patikrindami alyvos matuoklį.
Kai alyvos lygis yra žemiau minimalios žymės, pažiūrėkite kiek kilometrų nuvažiavote nuo paskutiniojo alyvos pakeitimo. Jeigu dėl to nesate tikri ar tiesiog nežinote, patartina pilnai pakeisti alyvą.
Jeigu rida yra tarp 4.000 km ir 15.000 km, jums reikėtų tik papildyti alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės. Jeigu rida viršija 15.000 km, jums reikėtų pilnai pakeisti alyvą. Tai galite atlikti patys, arba kreiptis į autoservisą.
Jeigu jūs nuvažiavote mažiau kaip 4.000 km ir alyvos lygis yra žemas, tai gali būti techninės variklio problemos pasekmė. Papildykite alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės ir matuokite jį kas savaitę. Jei lygis staigiai krenta, kreipkitės į autoservisą.
1. Ką reiškia API ir ACEA?
Visi rimti alyvų gamintojai atestuoja savo produkciją įvairiose tarptautinėse bei nacionalinėse kokybės institucijose iš kurių labiausiai pripažintos API (American Petroleum Institute) ir ACEA (Association des Constructeurs Europeens d’Automobiles).
API kokybinė klasifikacija skirsto variklines alyvas į dvi grupes, žymimas raidėmis: S-alyvos benzininiams varikliams, C-alyvos dyzeliniams varikliams. Papildoma antroji raidė (pvz. SG, SJ arba CF, CG) nurodo kokybinę klasę. Kuo ji aukštesnė, tuo tolesnė abėcėlės raidė ją žymi. Pvz,: SJ klasės alyva pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis nei SG. Universalaus panaudojimo alyvos žymimos bendra simbolika, pvz.: SJ/CF.
Benzininiams varikliams:
SF alyva tinka automobilių benzininiams varikliams, pagamintiems 1980-88m
SG- 1989-91m.
SH- 1991-96m.
SJ- nuo 1996m.
SL- tenkinanti naujausius reikalavimus.
Dyzeliniams varikliams:
CB- senos kartos varikliams be turbinos, dirbantiems lengvomis sąlygomis
CC- senos kartos varikliams be turbinos, dirbantiems lengvomis ir vidutinėmis sąlygomis
CD- senos kartos varikliams su turbinos, dirbantiems vidutinėmis ir sunkiomis sąlygomis
CE- visų tipų dyzeliniams varikliams dirbantiems sunkiomis sąlygomis (1983m.)
СF- naujesnės kartos dyzeliniams varikliams (1990m.)
CG- dyzeliniams varikliams, kuriems taikomi sugriežtinti emisijos reikalavimai (1996m.)
CH- šiuolaikiniams dyzeliniams varikliams (1998m.)
CI- naujausios kartos dyzeliniams varikliams (2003m.)
ACEA kokybinė klasifikacija skirsto variklines alyvas į tris grupes, žymimas raidėmis: A-alyvos benzininiams varikliams, B-alyvos dyzeliniams varikliams, E- alyvos sunkiajam transportui. kiekviena šių grupių skirstoma į kokybinius lygius. Pvz. A1, A2, B2,B3 arba E2, E3. Universalaus panaudojimo alyvos žymimos bendra simbolika.Pvz. A2/B2 užrašas nurodo vidutinės klasės alyvą tinkamą tiek benzininiams tiek dyzeliniams varikliams. Reikia pastebėti, kad ACEA klasifikacijoje ne visada didesnis skaičius rodo aukštesnę alyvos kokybę.
Lengviesiems automobiliams su benzininiais varikliais:
A1- lengvaeigė, degalus taupanti alyva
A2- pagrindinė visasezoninė benzininių variklių alyva
A3- pasižymi geresniu atsparumu oksidacijai ir kitais parametrais nei A2
A4- griežčiausius šiuolaikinių variklių gamintojų reikalavimus tenkinanti alyva
Lengviesiems automobiliams su dyzeliniais varikliais:
B1- visasezonė, degalus taupanti alyva
B2- pagrindinė visasezoninė dyzelinių variklių alyva
B3- pasižymi gersniu atsparumu oksidacijai, šlyties stabilumu, gerai slopina dilimą, skirta naujos kartos lengvųjų automobilių dyzeliniams varikliams
B4- skirta moderniems dyzeliniams varikliams su tiesioginiu kuro įpurškimu
Krovininiams automobiliams (sunkusis transportas):
E1- standartinė galingų dyzelinių variklių (tinka senesniems varikliams be turbinos) alyva
E2- HPD (High perfomance diesel) pailginto keitimo intervalo alyva (~30.000km)
E3- SHPD (Super high perfomance diesel) prailginto keitimo intervalo alyva (~45.000km)
E4- ilgiausius keitimo intervalus užtikrinanti alyva (~90.000-150.000km)
E5- Sugriežtintus reikalavimus emisijai, tenkinanti alyva
2. Kuo brangesnės alyvos skiriasi nuo pigesnių?
Kokybiškos alyvos pranoksta standartų reikalavimus, yra patikimesnės, teikia daugiau apsaugos garantijų, todėl jų ir kaina didesnė. Kai kurios alyvos tik minimaliai atitinka testų reikalavimus, kai kurios žymiai pranoksta. Be to, kiekvienas testavimas kainuoja. Verta paminėti ir dar keletą svarbių kainą įtakojančių faktorių – aukštas bazinės alyvos ir cheminių priedų paketo gamybos lygis, kokybės kontrolės sistema.Todėl mokėdami už aukštos klasės alyvą, jūs įgyjate patikimą garantiją automobilio variklio apsaugai.
3. Kuo sintetiniai tepalai skiriasi nuo mineralinių?
Sintetiniai tepalai yra gaminami sudėtingais cheminiais ir fiziniais procesais skaidant, modifikuojant, jungiant (ir tuo pakeičiant) “žalioje” naftoje esančias molekules. Tuo tarpu mineraliniai tepalai yra gaunami tik atskiriant ir išgryninant “žalioje” naftoje jau egzistuojančias molekules distiliacijos proceso metu.
4. Kokių privalumų turėsime naudodami brangesnę visiškai sintetinę alyvą, nors automobiliui rekomenduojama sintetinės technologijos ar mineralinė alyva?
Sintetinių alyvų savybės gerokai pranoksta minimaliai reikalaujamas variklių gamintojų specifikacijas. Sintetinėse alyvose yra panaudotos moderniausios cheminių priedų formulės, kurios užtikrina geresnes variklio švarumo, apsaugos nuo dėvėjimosi, deginių skaidymo savybes per visą alyvos veikimo intervalą. Dėl didesnio bazinės alyvos takumo sintetinės alyvos yra skystesnės šaltyje, todėl yra taupomi degalai, tausojama akumuliatorių baterija, starteris. Sintetinės alyvos yra daug atsparesnės apkrovoms bei aukštų temperatūrų sukeliamai oksidacijai.Dėl paminėtų priežasčių daugelis gamintojų leidžia naudoti ilgesnius šių alyvų keitimo intervalus.
5. Kodėl alyva variklyje per tam tikrą laiką pajuoduoja? Ar tai reiškia, kad ji yra nekokybiška?
Variklinės alyvos yra specialiai sukurtos tam, kad užkirstų kelią dėvėjimuisi ir išlaikytų variklį švarų. Alyva su detergentų pagalba valo nuo variklio detalių aukštos temperatūros sukeliamas nuosėdas ir priedegas. Alyvoje esantys dispersantai išlaiko šias daleles suspensijoje, neleisdami jiems sukibti į didesnius darinius ir vėl nusėsti, pridegti. Taigi alyvos pajuodavimas darbo metu paprastai yra kokybės požymis. Tai reiškia, kad ją keisdami po nustatyto intevalo, kartu pašalinate iš variklio nešvarumus.
6. Alyvos sunaudojimas: ar kiekio mažėjimas variklio eksploatavimo metu yra problema?
Bet kuris variklis sunaudoja tam tikrą kiekį alyvos jos darbo metu. Kai variklio stūmoklis juda žemyn, nedidelė dalis alyvos lieka nenubraukta stūmoklio žiedų ir degalų mišinio uždegimo metu tiesiog sudega cilindre. Taip pat alyva garuoja karteryje ir šie garai patenka iš variklio į atmosferą.Senesnės konstrukcijos varikliuose ir 0,35 l alyvos sunaudojimas 1000 km ridos yra laikomas normaliu. Moderniausios konstrukcijos varikliuose, kuriems reikia naujausios mažo lakumo laipsnio sintetinòs alyvos, jos sunaudojimas gali būti beveik nepastebimas.Be to, alyvos sunaudojimas priklauso nuo sezono. Žiemą jos sunaudojama mažiau, nes variklis dažnai nespėja įkaisti iki darbinių temperatūrų. Negana to, žiemą, automobiliui važiuojant trumpomis distancijomis, į alyvą karteryje gali patekti daug nesudegusių degalų (net iki 10% alyvos kiekio). Dėl to alyvos kiekis vizualiai gali net padidėti.Kadangi kokybiška alyva kaupia degimo produktus, smulkias kietąsias daleles, oksiduojasi, jos sunaudojimas ir papildymas intervalo metu tik atšviežina alyvą. Taigi, jei alyvos sunaudojimas neviršija nuosaikių ribų ir tai nėra variklio techninė problema (išbėgimas per riebokšlius ir įtrūkimus), dėl to nereikėtų jaudintis.
7. Ar galima maišyti įvairių gamintojų alyvas? Ar chemiškai nesureaguos sumaišytos sintetinės alyvos su mineralinėmis?
Visos didelių kompanijų gaminamos alyvos tikrinamos specialiais bandymais, pvz. API, ACEA ir kt. Vienas jų – alyvos maišomumo testas. Aukščiausio (pvz. API SL/CF) ar žemesnio (pvz. API SJ/CF) lygio standartus atitinkančias alyvas sumaišyti galima. Dažnai pasitaiko, kad nežinoma, kokia alyva yra variklyje, arba yra įtarimų, kad buvo naudojami chemiškai agresyvūs priedai, duodantys trumpalaikį efektą perparduodant automobilį (pvz., kompresijai pakelti ar pan.). Tokiu atveju patartina visiškai pakeisti alyvą.
8. Pakeitus alyvą į kito gamintojo ar iš mineralinės į sintetinę, gerokai padidėjo alyvos sunaudojimas. Ar tai reiškia, kad naujai įpilta alyva nekokybiška?
Paprastai variklis kurį laiką turi įdirbti su nauja alyvos rūšimi. Kadangi skirtingų markių alyvos turi skirtingą cheminių priedų formulę, naujos alyvos veikimas gali skirtis nuo ankstesnės. Dažniausios įdirbimo problemos yra padidėjęs alyvos sunaudojimas ir varvėjimas per riebokšlius. Tam įtakos, be abejo, turi ir variklio stūmoklinės grupės susidėvėjimas. Daugiau alyvos patenka į variklio degimo kamerą ir yra tiesiog sudeginama bei išmetama kartu su deginiais.Praėjus kuriam laikui ir varikliui įdirbus su nauja alyva, šios problemos paprastai baigiasi. Tad vienareikšmiškas teiginys, kad ši naujoji alyva yra ne tokia kokybiška nei ankstesnė, yra nepagrįstas.Kitas dalykas, kad nuo mineralinių rūšių perėjus prie sintetinių, pastarųjų mažesnė klampa bei geresni plaunamieji priedai taip pat sukelia minėtą efektą.
9. Važiavimo režimo įtaka alyvos keitimo intervalui. Kokiais atvejais galima pratęsti alyvos keitimo intervalą?
Gali pasirodyti, kad pratęsiant alyvos keitimo intervalą įgyjama daug privalumų: sumažėja alyvos, filtrų, keitimo paslaugos, įsigijimo kaštai ir t.t.Tačiau ilgesnis alyvos keitimo intervalas “apkraus” naudojamą alyvą, ypač moderniuose varikliuose, kuriuose alyvos sunaudojimas (ir papildomas įpylimas intervalo metu) yra mažas. Modernios variklio alyvos viršija naujausias tarptautines specifikacijas ir yra išbandytos pagal standartus, nustatomus visų pagrindinių variklių gamintojų, tokių kaip BMW, Daimler Chrysler, General Motors, Peugeot-Citroen, VW ir kt. Kur leidžia gamintojas, alyvos gali būti keičiamos ilgesniu intervalu, tačiau tik pagal variklių gamintojo rekomendacijas.Variklių gamintojai grindžia rekomenduojamus alyvos keitimo intervalus statistiniais vidutinio naudotojo duomenimis. Automobilio techninėje naudojimo instrukcijoje yra nurodoma tiek reikalaujamas alyvos kokybės lygis, tiek alyvos keitimo intervalas, tiek sutrumpintas alyvos keitimo intervalas sunkiomis darbo sąlygomis. Išvada viena – reikia vadovautis variklio gamintojo techninėje naudojimo instrukcijoje nurodyta informacija ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas.
10. Kas yra klampumas?
Skystis, turintis didelį pasipriešinimą tekėjimui, gali būti pavadintas klampiu. Pavyzdžiui, vanduo turi mažą klampumą, palyginti su medumi, tad šiuo atveju sakome, kad medus yra klampesnis už vandenį, esant tai pačiai šių medžiagų temperatūrai.Geros kokybės alyvos klampumas mažai kinta keičiantis temperatūrai bei veikiant kitoms naudojimo sąlygoms ilgą laiką.
11. Kokia turi būti variklio temperatūra keičiant alyvą?
Esant darbinei temperatūrai (~100 laipsnių C), alyva yra takesnė nei šalto variklio. Esant kambario temperatūrai, alyva būna tirštesnė ir labiau prilimpa prie vertikalių variklio paviršių. Ji taip pat susilaiko plokščiose, horizontaliose variklio ertmėse. Keisdami kambario temperatūros alyvą, jūs išpilsite tik 60% ar 70% senos alyvos. Tačiau pašildę variklį iki darbinės temperatūros, senos alyvos galėsite išpilti nuo 90% iki 95%, to pilnai pakanka.
12. Ar galima/reikia naudoti priedus, kurie, pasak jų gamintojų, gerina variklio darbą?
Tai nepageidautina ir nereikalinga, nes pasekmes labai sunku numatyti. Visos žymių gamintojų alyvos turi efektyvų priedų paketą. Kuriant alyvą yra ne tik parenkami specialūs priedų kiekiai, tačiau ir suderinamas jų poveikio vienas kitam balansas. Didžiausias pavojus yra tai, kad įpylus netgi pačio geriausio priedo suardomas šis balansas. Geriausiu atveju efektas bus “nulinis”. Blogiausiu – neigiamas.