Purvina mašina gadina nuotaiką, o žiemą keliuose ir gatvėse barstomi chemikalai trumpina metalinių detalių gyvavimo laiką. Tačiau kam leisti pinigus plovyklose, jei automobilis po keleto valandų kelionės vėl bus murzinas.
Šiame versle dirbantys specialistai pastebi, kad prasidėjus lietingam ir šaltajam metų laikui neretas vairuotojas randa daugybę pateisinamų priežasčių, kodėl nereikėtų plauti automobilio. Dažniausias argumentas – mašina vis vien labai greitai tampa purvina.
Be to, spustelėjus šaltukui gresia tokie nepatogumai kaip užšąlančios automobilio durelės, antenos, todėl nemažai automobilininkų visą žiemą važinėja nenusakomos spalvos, daugybe purvo ir druskų sluoksnių aplipusia mašina.
Žiemą mašiną plauti svarbiau nei vasarą
Degalinių tinklą „Orlen Lietuva“ valdančios bendrovės „Ventus-Nafta“ komercijos direktorius Saulius Žilėnas tikino, kad gyvenant mieste automobilį, nesvarbu, kokios oro sąlygos, patariama plauti kartą per savaitę ar nors kelis kartus per mėnesį.
Tokios rekomendacijos grindžiamos aplinkos tyrimų rezultatais: automobilį nuolat veikia suodžiai, rūgštys ir kitos lakiosios cheminės medžiagos, sudarančios smogą. Jos lengvai prilimpa prie automobilį dengiančių dulkių ir sudaro kėbulo dangai žalingą riebalų plėvelę. Net jei ji neužgožia tikrosios mašinos spalvos, saugant ir tausojant savo transporto priemonę, būtina ją periodiškai išlaisvinti nuo šio sluoksnio.
Žiemą mašiną plauti net svarbiau nei vasarą, nes automobiliui kenkia ne tik smėlis ir sniegui tirpinti naudojamos druskos, bet ir dervos, asfalto dulkės, ant kelio dangos atsirandančios dėl dygliuotų padangų poveikio.
Ilgai nenuvalytos asfalto dulkės ir dervos įsigeria į automobilio dažus ir vėliau jas galima pašalinti tik naudojant specialias priemones.
Kokybiško plovimo sąlygos
Pasak įrangą degalinių tinklams tiekiančios bendrovės „Pyrmolita“ atstovo Tomo Valentinaičio, automobilio plovimo kokybę lemia keturi veiksniai: temperatūra, chemikalų koncentracija, mechaninis poveikis ir laikas. Visi jie sudaro vadinamąjį valymo ir plovimo prasmės ratą, o vienam iš elementų sumažėjus, jį reikia kompensuoti kitu.
Pavyzdžiui, žiemą nukritus oro temperatūrai, plovyklose paprastai didinama cheminių medžiagų koncentracija arba jos kiekis.
Aktyviosios cheminės medžiagos (putos ir šampūnas) nuo paviršiaus pakelia nešvarumus, tada šepečiais purvas pašalinamas, o užpurškiamas vaškas užpildo dažytų paviršių mikroporas ir sudaro apsauginę plėvelę. Visas šis ciklas paaiškina pagrindinius automobilio plovimo principus.
Beje, įvairiose degalinėse esančios plovimo programos yra panašios. Per pačias ilgiausias plovimo programas vaškas įtrinamas šepečiais. Prie vašku padengto paviršiaus mažiau limpa dulkės ir purvas, be to, vizualiai atnaujinami automobilio dažai, plastikinės detalės, paviršius tampa lygesnis, labiau blizga.
Degalinių plovykloms chemines medžiagas tiekiančios bendrovės „Sonbalt“, atstovaujančios garsiajai bendrovei „Sonax“, direktoriaus Juro Aleksiejevo teigimu, veikiami aplinkos druskų ar industrinių nuosėdų dažyti, polimeriniai ir guminiai paviršiai išporėja ir blunka.
Vaškuojant specialiomis priemonėmis, kuriose pritaikytos šiuolaikinės technologijos ir yra mažų nanodalelių, net ir mažiausi dažytų paviršių trūkiai užpildomi vašku ir susidaro vientisa apsauginė plėvelė.
Šepečiais vaškas gerai įsitrina net į kietų ir braižymui atsparesnių dažų mikroporas. Tiesa, J. Aleksiejevas pabrėžė, kad naujausios technologijos kol kas taikomos gaminant tik brangesnes ir pačias kokybiškiausias automobilio priežiūros priemones.
„Pyrmolitos“ atstovai pažymi, kad plovimo kokybę lemia ir medžiagos, iš kurių pagaminti šepečiai. Vienos plovyklos naudoja polietileno šepečius, kurie geriau pašalina purvą, o kitose naudojami poliuretaniniai, porėti, minkštesni, švelniau plaunantys ir labiau tausojantys automobilį.
Putų ir šampūno skirtumai
Pasak „Sonbalt“ direktoriaus, automatinėse plovyklose automobiliui plauti naudojama keletas skirtingų produktų. Putos, kuriomis apipurškiamas automobilis, paruošia jį plauti. Jų struktūra leidžia ilgiau išsilaikyti ant plaunamo paviršiaus, jose gausu medžiagų, sugebančių prisijungti purvo daleles.
Pagrindinė šampūno paskirtis – nuplauti patį automobilį. Šampūno sudėtyje taip pat yra paviršinio aktyvumo medžiagų, tačiau jos kitos rūšies, t. y. šalina purvą, kurio neįveikė putos.
Viena iš svarbių šampūno paskirčių – išlaikyti švarius plovyklos šepečius, neleisti purvui prilipti prie plovyklos šepečių. Švarūs šepečiai ne tik geriau plauna, bet ir apsaugo automobilio paviršių. Jei plovyklos šepečiai aplipę purvo ir smėlio dalelėmis, plaunamas paviršius gali būti subraižytas. Kai kurių šampūnų sudėtyje taip pat yra vandenį minkštinančių priedų, gerinančių plovimo kokybę.
„Atsižvelgiant į sezoną, skiriasi ir purvas, kurį reikia nuplauti. Vasarą – tai vabzdžių liekanos, dulkės, smėlis, kelio purvas ir pan. Žiemą – druskos, kelio purvas ir dervos. Todėl šampūnai turi būti naudojami pagal sezoną“, – aiškino J. Aleksiejevas.
Jo teigimu, ploviklių kokybę lemia veikliosios jų savybės, kurios priklauso nuo paviršinio aktyvumo medžiagų mišinio. Viena veiklioji medžiaga paprastai prisijungia tik vieno tipo purvo daleles.
Kuo daugiau skirtingų paviršinio aktyvumo medžiagų yra ploviklyje, tuo jis veiksmingesnis. Be to, kuo smulkesnės veikliosios medžiagos dalelės, tuo daugiau purvo dalelių gali prisijungti tas pats veikliosios medžiagos kiekis – taip geriau pašalinamas purvas.
Be šampūnų, plovyklose dar naudojama cheminė džiovinimo priemonė, kuri suskaido vandens plėvelę ir vanduo lengviau nupučiamas nuo automobilio paviršiaus.
Nemalonumų prevencija
Degalinėse esančias automatines plovyklas prižiūrinčių bendrovių specialistai pastebi, kad žiemą besilankančiųjų jose padaugėja apie 30–40 proc. Šias permainas lemia tai, kad šaltuoju metu savarankiškai plauti automobilius savų namų kiemuose ar sodybose sunkiau.
S. Žilėnas patikino, kad net smarkiai atšalus orui automobilio durelėms ar kitoms detalėms prišalti negresia – plovyklose džiovinant vanduo iš mašinos tarpdurių išpučiamas stipria oro srove. Be to, patariama prasidedant šaltajam metų laikui visas durelių gumines tarpines sutepti silikoninėmis medžiagomis. Be jų durelės neretai užšąla vien nuo besikeičiančių oro sąlygų. Specialistai taip pat pabrėžia, kad švarus ir vaškuotas automobilis ne taip apledėja.
Variklio skyriaus ypatumai
Kalbant apie automobilio priežiūrą, yra viena sritis, kur technikos ekspertai primygtinai pataria susilaikyti nuo pagundų rengti švaros akcijas.
„Beveik visos šiuolaikinės mašinos turi daugybę elektroninių sistemų ir kompiuterių, konstruktoriai stengiasi kiek įmanoma geriau apsaugoti variklio skyrių nuo drėgmės ir purvo. Tačiau visos jų pastangos nueina perniek, jei automobilio savininkas atidaręs antvožą darbuojasi aukšto slėgio vandens srove. Joks purvas varikliui nepadaro tiek žalos, kiek vanduo ir stiprūs plovikliai“, – tikino bendrovės „Plaunu pats“ direktorius Saulius Povilėnas.
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną blogybę, susijusią su variklio plovimu. Net jei pavyksta išvengti elektronikos sutrikimų, visais be išimties atvejais labai teršiama aplinka. Savitarnos plovyklose tokios procedūros griežtai draudžiamos, nes aukšto slėgio srove suplakta motoro alyva tampa į kisielių panašia vientisa mase, ji užkemša visus valymo įrengimus.
Dėl šios priežasties varikliai plaunami tik rankomis, specialiai tam skirtose vietose. Savarankiškai imantis tokio darbo būtina nuo vandens izoliuoti visus elektrinius agregatus, valdymo blokus ir atjungti akumuliatorių. Variklio plovimo paslaugas perkant plovyklose reikėtų išsiaiškinti, ar šios prisiima atsakomybę dėl galimų gedimų.
